Į Europos kraštą...Norvegijos šiaurė, Lufuteno salos ir Suomija

Į EUROPOS KRAŠTĄ… NORVEGIJOS ŠIAURĖ, LUFUTENO SALOS IR SUOMIJA

VISOS NAKVYNĖS VIEŠBUČIUOSE!

TALINAS - HEMENLINA - AMETISTO KASYKLA - INARI - KARAŠOKAS - NORDKAPAS - ALTA - TRUMSĖ - MOSELVO KRIOKLYS - LUFUTENO SALOS: SVOLVERIS, A, BORGAS, NUSFJORDAS - NARVIKAS - KIRUNA - HELSINKIS

1 DIENA. Labai anksti ryte išvykstate iš Lietuvos. Kelionė per Latviją, Estiją. Po pietų atvykstate į Taliną. Ekskursija po miestą apžiūrint Tompėjos pilį, Šv. Marijos katedrą, Lossi aikštę su įspūdingu soboru - Aleksandro Nevskio katedra, Rotušę, dominikonų vienuolyną. Laisvas laikas jaukiame Talino senamiestyje. Nakvynė viešbutyje.

2 DIENA. Pusryčiai. Vykstate į uostą ir keltu plaukiate į Helsinkį. Artėdami prie Helsinkio grožitės nuostabiais miesto ir jį supančių akmenuotų salelių - šcherų vaizdais. Vykstate į Hemenliną, garsaus suomių kompozitoriaus J. Sibelijaus gimtinę. Aplankote svarbiausią miesto įžymybę - *viduramžišką pilį. Kelionę tęsiate suomiškosios Laplandijos link. Vakare atvykstate į viešbutį prie Oulu. Nakvynė viešbutyje.

3 DIENA. Pusryčiai. Vykstate į vienintelę veikiančią *ametisto kasyklą Europoje. Tai viena iš nedaugelio brangakmenių kasyklų pasaulyje, kuri priima lankytojus. Ekskursijos metu sužinote, kaip prieš du milijonus metų ametistas buvo atrastas, apie jo mistines-apsaugines galias, kaip buvo įkurta kasykla ir kaip ji veikia šiandien. Po ekskursijos kiekvienas galite susirasti ir išsikasti savo ametisto gabalėlį. Įsigiję suvenyrų ir juvelyrinių gaminių su brangakmeniu, toliau kelionę tęsiate samių žeme. Vakare atvykstate prie antro pagal dydį už poliarinio rato telkšančio Inari ežero. Šiame regione susitelkusi didžioji samių kultūrinio ir materialiojo paveldo dalis. Tai vienintelis regionas Suomijoje, kuriame yra keturios oficialios kalbos, tarp jų ir samių. Šiame regione tekančios Lemenjokio ir Ivalojokio upės vis dar traukia aukso ieškotojus iš viso pasaulio išmėginti laimę. Esant galimybei, siūlome kruizą laivu Inari ežeru (už papildomą mokestį). Nakvynė viešbutyje Inari ežero apylinkėse.

4 DIENA. Pusryčiai. Išvykstate į Norvegijos samių sostinę Karašoką. Čia nuo 1989 m. posėdžiauja samių parlamentas. Ekskursijos metu apžiūrite samių parlamento pastatą, primenantį samių vasarai skirtos palapinės lavo formą, senąją medinę bažnyčią. Vykstate į *Sapmi parką, kuriame dar daugiau sužinote apie samių kultūrą, papročius, gyvenimo būdą. Po pietų išvykstate šiauriausio Europos taško Nordkapo link. Puiki galimybė stebėti, kaip keičiasi kraštovaizdis. Pravažiavę tunelį, pasiekiate *Nordkapo lankytojų centrą, kuriame 225°laipsnių kampu išlenktame ekrane stebite filmą, kuris supažindina su Finmarko Fliukės metų laikų kaita, pageidaujantys pasistiprinti aplanko centro restoraną, gėritės nuostabia gamtos panorama, užsukate į šiauriausiai Europoje įsikūrusį paštą. Vakare išvykstate Altos link. Nakvynė viešbutyje.

5 DIENA. Pusryčiai. Altos apylinkėse aplankote poledynmečio periodu gyvenusių žmonių *piešinių ant uolų kompleksą, įtrauktą į UNESCO gamtos ir kultūros paveldo sąrašą. Toliau kelionę tęsiate fiordų pakrantėmis, grožėdamiesi įspūdinga Šiaurės gamtos harmonija, pakylate į ~400 m aukštyje virš Kvėnangeno fjordo esančią plynaukštę, nuo kurios atsiveria pasakiška apylinkių panorama. Vakare pasiekiate Trumsę. „Šiaurės Paryžiumi“ vadinama Trumsė yra didžiausias Skandinavijos miestas už poliarinio rato. Esant galimybei, *lyno keltuvu pasikeliate į Storsteineno kalną (421 m), iš kur atsiveria fantastiški miesto ir apylinkių vaizdai. Nakvynė viešbutyje.

6 DIENA. Pusryčiai. Tęsiate ekskursiją: turgaus aikštė, paminklas R. Amundsenui, senoji katedra, šiauriausia pasaulyje katalikiška bažnyčia. Vykstate į Arkties muziejų - *„Polaria“. Kelionę tęsiate Lufuteno salų link. Pakeliui trumpam sustojate prie Andselvo apylinkėse esančio Moselvo krioklio. Važiuojate įspūdingu 1002 m ilgio tiltu, jungiančiu Norvegijos žemyninę dalį su didžiausia Norvegijoje Hiniojos sala, priklausančia Vesteroleno salynui. Nakvynė viešbutyje prie Svolverio.

7 DIENA. Pusryčiai. Vykstate į Svolverį , vadinamą Lufuteno salų sostine. Užsukate į *„Stebuklingo ledo” galeriją, kurioje, skambant muzikai, specialiai parinktame apšvietime eksponuojamos ledo skulptūros, pasakojančios Lufuteno salų ir jų gyventojų istoriją. Aplankote salų *gamtos centrą, kuriame susipažįstate su vietine gyvūnija ir augmenija. Po pietų leidžiatės į kelionę per keturias dideles Lufuteno salyno salas: Austvogiojaus salą, kurioje įsikūręs Svolveris; Vestvogiojaus saloje intensyviai kultivuojama žemdirbystė, joje buvo ūkininkaujama jau akmens amžiuje, Flakstadiojaus salą labiausiai išgarsino Nusfjordo žvejų kaimas, kuris pristatomas kaip pavyzdinis norvegiškos statybos tradicijų išsaugojimo projektas. Po trumpo pasivaikščiojimo miestelyje toliau kelionę tęsiate link piečiausios Moskensiojaus salos, kurioje driekiasi žvejų kaimelių ruožas. Nakvynė viešbutyje.

8 DIENA. Pusryčiai. Atvykstate į žvejų miestelį A, kuriame lankote *Norvegijos žvejybos muziejų, įsikūrusį sename žuvų fabriko pastate. Čia yra ir valčių pašiūrė, ir žuvų taukų fabrikėlis, ir žvejo namelis. Taip pat aplankote ir netoliese esantį Norvegijos *džiovintos žuvies muziejų. Vykstate į Borgą, kuriame buvo atkastas didžiausias Skandinavijoje vikingų vado namas ir įkurtas *vikingų muziejus, supažindinantis lankytojus su senųjų Norvegijos gyventojų buitimi, papročiais, amatais ir pan. Vykstate į Svolverį. Keltu keliatės atgal į žemyninę Norvegijos dalį. Nakvynė viešbutyje.

9 DIENA. Pusryčiai. Persikeliate per vieną gražiausių Šiaurinėje Norvegijoje Tysfjorden fiordą. Vykstate į neužšąlantį Norvegijos uostą - Narviką. Miestas išgarsėjo kaip svarbus laivybos uostas, per kurį buvo gabenama geležies rūda. Antrojo pasaulinio karo metu Narvikas buvo beveik visiškai sugriautas. Po karo miestas atsigavo ir dabar yra antras pagal dydį laivybos uostas Norvegijoje. Trumpa pažintis su miestu aplankant memorialinį *karo muziejų, esant galimybei, *keltuvu pasikeliate į apžvalgos aikštelę, iš kurios atsiveria nepakartojami apylinkių ir uosto vaizdai. Paliekate Norvegiją ir vykstate šiauriausio Švedijos miesto Kirunos link. Trumpa apžvalginė ekskursija mieste: rotušė, medinė bažnyčia, geležinkelio stotis ir bronzinė skulptūra, skirta geležinkeliečiams. Nakvynė viešbutyje.

10 DIENA. Pusryčiai. Esant galimybei, aplankote Kirunos *geležies rūdos kasyklą. Nusileidę 540 m po žeme, apžiūrite vis dar veikiančios didžiausios pasaulyje geležies rūdos kasyklos įrengimus, muziejuje klausotės kasyklos istorijos; jei kasykla uždaryta tuomet aplankote Santa Klauso kaimelį, kur pašte stebite nuoširdžiai triūsiančius nykštukus, galima išsiųsti į namus firminiu Santa Klauso spaudu pažymėtą atviruką, arba grožitės suomių amatininkų darbais daugybėje suvenyrų parduotuvėlių. Vakare išvykstate Helsinkio link. Nakvynė viešbutyje Suomijoje.

11 DIENA. Pusryčiai. Kelionė per Suomiją. Vakare atvykstate į Helsinkį. Trumpa pažintis su Helsinkiu: Senato aikštė, Finlandijos rūmai, Sibelijaus parkas. Keltu keliatės į Taliną. Nakvynė viešbutyje Taline.

12 DIENA. Pusryčiai. Kelionė per Estiją, Latviją. Vakare sugrįžtate į Lietuvą.

Kelionės metu nuvažiuojama ~ 5700km.

Kelionių datos

2010 06 17 - 06 28

2010 07 17 - 07 28

2010 08 16 - 08 27

Į kelionės kainą įskaičiuota

• Kelionė autobusu,
• Keltų Talinas - Helsinkis - Talinas bilietai,
• 11 nakvynių su pusryčiais viešbučiuose arba turistiniuose nameliuose,
• kelionės vadovo paslaugos,
• ekskursinė programa,
• kelionės dokumentų sutvarkymas.

Pastabos

• Išvykimas ir grįžimas galimi iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Klaipėdos.
• (*) - mokami objektai. Turistas moka pats (apie 170 EUR - už visus (*) pažymėtus objektus).
• Objektų skaičius, lankymo tvarka ir įėjimo bilietų kaina gali kisti.
• Kai kurių lankomų vietovių ir objektų gidų paslaugos - už papildomą mokestį.

   

Į EUROPOS KRAŠTĄ… NORVEGIJOS ŠIAURĖ, LUFUTENO SALOS IR SUOMIJA

! Ypatingai svarbi informacija:

• Į užsienį galima vykti tik turint galiojantį pasą arba asmens tapatybės kortelę. Pasas / asmens tapatybės kortelė, kurio galiojimo terminas baigiasi kelionės metu, laikomas negaliojančiu. Daugelis valstybių reikalauja, kad turisto pasas/ asmens tapatybės kortelė galiotų ne trumpiau kaip 3 mėnesius, skaičiuojant nuo kelionės pabaigos dienos.
• Vykstant į kelionę rekomenduojame turėti medicininių išlaidų draudimą, garantuojantį būtinos medicininės pagalbos užsienyje ir papildomų išlaidų, susidariusių dėl draudiminio įvykio, apmokėjimą. Tokį draudimą galite įsigyti kelionių agentūrose arba draudimo bendrovių atstovybėse. Vykstant į šią kelionę taip pat galioja Europos sveikatos draudimo kortelė.

Daiktai, kuriuos rekomenduojame pasiimti į kelionę:

• Foto aparatas, video kamera;
• Higienos priemonės: muilas, dantų pasta, dantų šepetėlis, šampūnas, kremas rankoms ir veidui, drėgnos servetėlės;
• Medikamentai: nuo savų ligų, kurios gali paaštrėti kelionės metu; nuo skausmo, peršalimo, vidurių užkietėjimo, virškinimo sutrikimų; pleistrų;
• Buitiniai elektros prietaisai, jei jie kelionės metu būtini: plaukų džiovintuvas, lygintuvas;
• Siūlai, adata, žirklutės;
• Apsiaustas nuo lietaus arba skėtis;
• Maudymosi apranga, rankšluostis;
• Drabužiai turėtų būti lengvi, medvilniniai. Turėti šiltesnius drabužius nedidelę kuprinę ir lengvą, patogią avalynę kibiu padu;
• Kelionei skirti stalo įrankiai, puodelis (autobuse yra karšto geriamo vandens aparatas);
• Arbata, kava, karštu vandeniu užpilama sriuba, greitai negendantis maistas.

Pinigai:

• Turėti kiekvienos šalies smulkių pinigų (tualetui, gėrimams ir kt.).
• Mokamiems objektams reikėtų turėti ~35 EUR, ~1300 NOK ir 250 SEK. Asmeninėms išlaidoms ~200 EUR. Lietuvos bankuose iš anksto galite įsigyti eurų, Norvegijos, Švedijos, Estijos kronų. Turėkite eurų mažesnės vertės banknotais.
• Ne visose šalyse veikia kreditinės „Maestro“, „Visa electron“ kortelės, o atsiskaityti galima tik perkant prekių už tam tikrą sumą, kai ji nedidelė - privaloma mokėti grynais. Mokamiems objektams reikia turėti grynų pinigų.
• 1 EUR = ~15 EEK; ~9 NOK; ~10 SEK; ~3,46 LTL.

Mokami objektai (bilietų kaina gali kisti):

Suomija:

Hemenlinos viduramžių pilis: suaugusiems - 5 EUR; moksleiviams, studentams, senjorams vyresniems nei 65 m. - 3 EUR; vaikams iki 7 m. - nemokamai;

Ametisto kasykla: suaugusiems - 12 EUR; vaikams iki 12 m. - 7 EUR;

Kirunos miesto geležies rūdos kasykla: suaugusiems - 250 SEK; studentams iki 26 m. - 195 SEK; vaikams iki 15 m. - nemokamai;

Norvegija:

Sapmi parkas - 160 NOK;

Nordkapo lankytojų centras - 215 NOK;

Altos piešinių ant uolų kompleksas: suaugusiems - 85 NOK; moksleiviams, studentams, senjorams vyresniems nei 65 m., grupėms (>15 žmonių) - 65 NOK; vaikams iki 7 m. - nemokamai;

Lyninis keltuvas Trumsėje: suaugusiems - 99 NOK; vaikams iki 7 m. - 50 NOK;

Arkties muziejus „Polaria“: suaugusiems - 100 NOK; senjorams vyresniems nei 65 m. - 85 NOK; grupėms (>15 žmonių) - 75 NOK; studentams iki 25 m. - 70 NOK; vaikams iki 7 m. - 50 NOK;

Narviko miesto karo muziejus: suaugusiems - 50 NOK; moksleiviams - 25 NOK;

Keltuvas į apžvalgos aikštelę: suaugusiems - 99 NOK; vaikams iki 7 m. - 50 NOK;

Lufuteno salos:

Stebuklingo ledo galerija: suaugusiems - 90 NOK; grupėms (>20 žmonių) - 80 NOK; vaikams iki 17 m. - 60 NOK;

Lufuteno salų gamtos centras: suaugusiems - 50 NOK; moksleiviams - 25 NOK;

Norvegijos žvejybos muziejus: suaugusiems - 40 NOK; moksleiviams ir studentams - 25 NOK; vaikams iki 12 m. - nemokamai;

Džiovintos žuvies muziejus: suaugusiems - 50 NOK; moksleiviams ir studentams - 25 NOK; vaikams iki 8 m. - nemokamai;

Borgo miesto vikingų muziejus: suaugusiems - 90 NOK; moksleiviams - 65 NOK.

Taip pat siūlome:

Plaukimą Inari ežeru: suaugusiems - nuo 16 EUR; vaikams iki 12 m. - nuo 8 EUR.

Kita:

Estijoje: pietūs - 5-20 EUR; alaus bokalas - 3-5 EUR; kava, arbata - apie 2 EUR.

Norvegijoje: pietūs - nuo 200 NOK; alaus bokalas - apie 50 NOK; kava, arbata - apie 30-40 NOK.

Suomijoje: pietūs - 20-30 EUR; alaus bokalas - 5-7 EUR; kava, arbata - 2-3 EUR.

Švedijoje: pietūs - 100-150 SEK, alaus bokalas - apie 50 SEK; kava, arbata - apie 30-40 SEK.

Į EUROPOS KRAŠTĄ...NORVEGIJOS ŠIAURĖ, LUFUTENO SALOS IR SUOMIJA

Labai anksti ryte išvyksite iš Lietuvos. Keliausite per Latviją Estijos link.

Latvija - šiaurinė Lietuvos kaimynė yra žalias, gražus ir įdomus kraštas. Keturi Latvijos regionai - Vidžemė, Kuržemė, Žiemgala ir Latgala - saviti etninėmis tradicijomis, kultūra. Latvijos sostinė Ryga 2001 m. šventė 800 metų jubiliejų. Miestas vadinamas jugendo stiliaus metropoliu. Šio stiliaus pastatai sudaro daugiau kaip trečdalį miesto centro statinių.

Ežerai, miškais apaugusios kalvos, lygumų upių kriokliai ir vešlios pievos, daugiau kaip 1500 salų jūroje - tai Estija. Talinas turi gilias tradicijas. Jo istorija prasideda XI a., kai buvo pastatyta Tompėjos tvirtovė. Tarp tvirtovės ir jūros išaugo kaimas, kuris, amžiams bėgant, plėtėsi. Miesto geografinė padėtis buvo labai palanki - greitai Talinas tapo uostu bei prekybos centru.

Į Taliną atvyksite po pietų

Pažintis su miestu prasidės nuo Tompėja (Kupolo kalno) - 56 m aukščio klintinės plynaukštės, į kurią užkopsite laipteliais. Nuo apžvalgos aikštelės atsivers nepakartojamas Talino senamiesčio vaizdas. Pasigrožėję vaizdais, eisite jaukiomis senamiesčio gatvelėmis link Šv. Marijos katedros, pradėtos statyti XIII a. Tai seniausias, įspūdingiausias ir didžiausias Tompėja pastatas. 1684 m. bažnyčią suniokojo gaisras, bet gana greitai ji vėl atgavo savo pirminę išvaizdą.

Toje pačioje gatvėje 1319 m. buvo įkurta Skliauto mokykla ir prijungta prie katedros. Vėliau ji tapo akademine aukštuomenės mokykla. Pasigrožėję šiuo pastatu, siauromis, vingiuotomis gatvelėmis nueisite į Lossi aikštę, kurioje stovi įspūdingas soboras - Aleksandro Nevskio katedra.

Gyviausia senamiesčio vieta - Rotušės aikštė. Vasaros metu čia vyksta įvairūs renginiai, groja gatvės muzikantai; čia daug barų, restoranų ir parduotuvių. Apžiūrėsite miesto Rotušės eksterjerą. Tai viena didžiausių gotikinio stiliaus rotušių visoje Šiaurės Europoje. Jos statyba tęsėsi nuo XIV a. iki XV a. Praeityje Rotušė didžiavosi savo aštuonkampiu bokštu, kurio viršūnę puošė vėjaputys su pavaizduotu kariu - Senuoju Tomu. Vėliau buvo pastatytas barokinis bokštas ir Senasis Tomas vėl galėjo puikuotis viršūnėje. Nuo to laiko Senasis Tomas tapo Talino simboliu.

Laisvu laiku pasivaikščiosite po senamiestį, galbūt pasėdėsite jaukiose kavinukėse ar aplankysite įvairiaspalves suvenyrų ir meno kūrinių parduotuvėles.

Nakvynė viešbutyje.

Anksti ryte keltu išplauksite į Helsinkį. Artėdami prie Helsinkio grožėsitės nuostabiais miesto ir jį supančių akmenuotų salelių - šcherų vaizdais.

Suomija - unikalus vandens kraštas: 188 000 ežerų ir 650 upių užima dešimt procentų šalies ploto; išilgai 1100 km ilgio pajūrio ruožo yra išsibarsčiusių per 80 000 salų. Apie 70 % Suomijos ploto apaugę miškais. Tai miškingiausia šalis Europoje. Vienam suomiui tenka 5 ha miško.

Suomijos respublika buvo įkurta 1917 m. subyrėjus carinės Rusijos imperijai. Jos sudėtyje Suomija buvo nuo XVIII a. pabaigos.

Kas gi nežino suomiškos saunos?! Ji yra neatskiriama suomių buities dalis. Suomiai mano, kad sauna stiprina organizmą, padeda išvengti daugelio ligų.

Suomija garsėja ir technologijomis, juk Lietuvoje populiariausias mobilus telefono aparatas „Nokia“ yra pagamintas suomių.

Suomijos sostinė įsikūrusi pusiasalyje, kuris išraižytas įlankų ir įlankėlių.

Šio miesto istorija prasideda 1550 m., kai birželio 12 d. Helsinkį įkūrė Švedijos karalius Gustavas Vaza. Iki 1809 m. Suomija buvo Švedijos dalis, o 1809 m. Suomija tapo autonomines teises turinčia Didžiąja Rusijos imperijos kunigaikštyste. 1812 m. Helsinkis buvo paskelbtas Suomijos sostine. Nuo to laiko miestas pradėjo augti ir plėstis. 1852 m. Senato aikštėje iškilo liuteronų bažnyčia. Aikštę puošia paminklas Rusijos imperatoriui Aleksandrui II, kurį miestiečiai iki šiol myli ir gerbia. Senato aikštėje iškilę kiti didingi ampyro stiliaus pastatai, tarp jų - Parlamento rūmai bei Universitetas. Saulėtą dieną jie atrodo akinamai balti, todėl Helsinkis kartais vadinamas „baltuoju Šiaurės miestu“.

Dabar Helsinkyje gyvena daugiau nei milijonas gyventojų. Tai sudaro maždaug penktadalį visos Suomijos gyventojų. Tepraėjo tik šimtas metų ir iš kuklaus kaimelio su mediniais pastatais Helsinkis tapo stambiu uostamiesčiu, svarbiu kultūros, ekonomikos bei politikos centru.

Vyksite į Hemenliną, pietinės Suomijos miestą. Svarbiausios miesto įžymybės: tvirtovė, miškų parkas Aulanko, namas, kuriame gimė kompozitorius J. Sibelijus. Miesto simbolis - tvirtovė Hame, pradėta statyti XIII a. pabaigoje, kurioje apsilankysite. Jos atsiradimo istorija yra paslaptinga, kaip ir pačios pilies gyvavimas. Tai viduramžių laikų relikvija, išsidėsčiusi prie Vanjavski upės, pačiame miesto centre. Vienu metu Hame pilis buvo švedų komendanto rezidencija po Švedijos ir Novgorodo taikos sutarties, XV a. ją valdo feodalo Sten Sture žmona. XVII a. pilis suniokojama didžiulio gaisro. Atstatyta, bet tampa suomių armijos pagrindiniu sandėliu, kur buvo laikomi grūdai, kepama duona. Dabar vietoj kepyklos išvysite kavinę. XIX a. pilis pertvarkoma į valstybinį kalėjimą. Tik XX a. viduryje nutarta kalėjimą uždaryti, pilį restauruoti ir padaryti ją suomių nacionaliniu paminklu. Šiuo metu pilies teritorijoje veikia istorijos, artilerijos ir kalėjimo muziejai, suvenyrų parduotuvė. Pirmame pilies aukšte galėsite pamatyti du kambarius, pagrindinę salę, koplyčią ir pietinį bokštą, vidinį kiemą ir rytinį bokštą, viduramžių laikų virtuvę.

Kelionę tęsite suomiškosios Laplandijos link. Vakare atvyksite į viešbutį prie Oulu.

Ryte išvyksite į ametisto kasyklą. Be aukso ir ametisto Laplandijos žemė turtinga ir kitų vertingų mineralų, pvz., rodonito, jaspio, kvarco ir pusiau brangaus korundo. Laplandijos gamta labai graži, bet žiemos čia tokios ilgos, kad žvilgsnis pavargsta be spalvų. Todėl vietos gyventojai dėvi ryškius drabužius ir mėgsta nešioti papuošalus iš „Laplandijos akmens“ - ametisto. Netoli Luosto yra vienintelė Europoje šachta, kur kasamas ametistas. Ši vietovė buvo atrasta prieš 20 metų. Jei jo išgavimas vyktų pramoniniu būdu, sunkiosios technikos pagalba, ištekliai seniai būtų išsekę. Tačiau čia įkūrė kažką panašaus į muziejų. Ametistai kasami senoviniu rankiniu būdu, naudojant paprastus įrankius. Pelną neša ne kiek jo kasyba, kiek turistai, kurių čia gyvas galas.

Ametistas - kvarco atmaina. Gražiai nudažytas kristalas laikomas brangakmeniu. Kasyklos parduotuvėje galėsite įsigyti ir šlifuotą, ir natūraliai randamą ametistą. Ametistas perkamas dar ir dėlto, kad pasižymi gydomosiomis savybėmis.

Vakare važiuosite prie už Poliarinio rato telkšančio Inari ežero. Kirtus Poliarinį ratą pastebėsite, kad jau ir medžiai ne tokie aukšti, labai daug didelių, apaugusių samanomis riedulių, kuriuos paliko ledynas. Sutinkami elniai, gausu mažų ir švarių upeliūkščių. Perėjose, šie tiek aukščiau, auga maži, kreivi Karelijos beržai. Šiame regione, Inari, galima paragauti elnienos.

Inari ežeras labiau panašus į jūrą:1000 km² ploto, nusidriekia 80 km, gylis iki 92 m. Daugiau nei pusę metų ežeras būna padengtas ledu. Paskutiniai ledo likučiai baigia tirpti birželio mėnesio pirmąją savaitę. Suomi suomiškas Suomijos pavadinimas reiškia „Ežerų žemė“. Inari ežeras, priešingai, suomiškai reiškia „Žemių ežeras“, ir jo krantai išraižyti įlankėlių; turi per 3000 salų, apaugusių miškais. Pats ežeras apsuptas tankiais pušų miškais. Šiose vietose ganosi elniai. Turistus žavi šių nepalietų civilizacijos vietų grožis. Kruizas laivu - puiki galimybė pasigėrėti ežeru. Čia galima išvysti tikrąją samių kultūrą. Ežeras mėgstamas ir žvejų.

Nakvynė Inari ežero apylinkėse.

Norvegija - šiauriausia Europos šalis. Pusė krašto yra arktinio klimato juostoje, 72 % teritorijos užima kalnai, ežerai, ledynai - negyvenamos vietos. Krantas labai išraižytas iškyšulių bei fiordų. Prie kranto gausu mažų salų ir šcherų. Norvegijoje gausu kalnų upių, krioklių. Svarbiausi ūkio ištekliai yra nafta ir gamtinės dujos. Šiaurinės Norvegijos charakteristika - laukinės gamtos grožis. Kalnai, jūra, fiordai ir lygumos sužadina keliautojo vaizduotę. Čia galima išvysti viską: nuo klestinčių žvejų kaimelių ir izoliuotų samių gyvenviečių iki žavios šiaurės miestų kultūros. Šiaurės Norvegija - kontrastų, skirtingų kultūrų ir ryškių įspūdžių žemė. Čia išvysite pačią gražiausią pasaulyje jūrinę pakrantę ir pajusite arktinės Norvegijos dvasią. Susipažinsite su samių tauta, gyvenančia 4 šalių teritorijoje (Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Rusijoje) ir turinčia savą kalbą ir kultūrą. Samiai arba lopariai yra Norvegijos etninė mažuma, kurie gyvena šalies šiaurėje. Nuo seno jie apsigyveno Skandinavijos šiaurinėje dalyje (Laplandijoje). Norvegijoje gyvena du trečdaliai visų samių, t.y apie 30 tūkst. Klajokliai samiai nepripažino valstybinių sienų, nieko nežinojo apie didžiųjų imperijų politiką. Nuo viduramžių laikų samiai buvo diskriminuojami, tik kai 1970 m. pastačius Altaelvos upės užtvanką buvo užlieti dideli ganyklų plotai, samiai pareiškė protestą. Šiandien jų mokyklose mokoma samių kalba, daroma viskas, kad būtų išsaugota jų kalba ir kultūra.

Atvyksite į Norvegijos samių sostinę Karašoką, dar vadinamą „vartais į norvegų Laplandiją“. Dauguma miesto ir jo apylinkių gyventojai yra samiai. Nuo 1989 m. čia dirba samių parlamentas (Sametinget), renkamas tiesioginiu visų samių balsavimu. Kas ketveri metai į parlamenta išrenkami 43 samių atstovai trylikoje Norvegijos apskričių. Šio parlamento veikla didelės įtakos Oslo politikai neturi, tačiau jokie sprendimai, liečiantys samius, sostinėje be jų parlamento pritarimo nepriimami. Samiai į parlamento posėdžius eina dėvėdami nacionalinius mėlynos-geltonos-raudonos spalvos kostiumus. Vienintelis pastatas Karašoke, išlikęs Antrojo pasaulinio karo metais, - tai sena medinė bažnyčia, pastatyta 1807 m. Karašoke įrengtas etninis kaimas Sampi, kur turistai gali susipažinti su samių gyvenimo būdu ir tradicijomis.

Po pietų išvyksite šiauriausio Europos taško link. Kelias labai vaizdingas, su apžvalgos aikštelėmis, kelyje sutinkamos elnių bandos - atrodo jų kelyje daugiau nei mašinų; pravažiuosite kelis tunelius nuo 400 m iki 6 km. Pakeliui galima sustoti Honningsvag miestelyje, kur ištisus metus veikia garsusis Ledo baras.

Nordkapo iškyšulys 300 m aukščio yra pats šiauriausias Europos taškas, kurį žymi skulptūra „Žemės rutulys“. Pirmą kartą Nordkapas pasirodė Europos žemėlapyje XVI a., kada anglai bandė atrasti šiurės-rytų jūrinį kelią į Kiniją ir Japoniją. Šis granito kyšulys yra Magere salos krašte, išsikišęs tarsi laivo nosis į vandenyną. Virš jo visą vasarą, jei nėra rūko, šviečia poliarinė saulė ir pulkais skraido paukščiai. Nuo mažos apžvalgos aikštelės atsiveria pritrenkiantis reginys - iš vakarų, šiaurės ir rytų Nordkapą supa Arkties vandenynas - bekraštė jūra ir dangus susilieja. Aštuonis mėnesius būna šalta. Nuo gegužės vidurio iki liepos pabaigos čia prasideda baltosios naktys. Turistinio centro pastate yra muziejus, skirtas Nordkapo istorijai, ir panoraminio kino salė, kurioje virtualiai galima paskraidyti virš Nordkapo. Taip pat pastate yra koplyčia, restoranai, barai, suvenyrų parduotuvė, paštas ir net nedidelis viešbutis jaunavedžiams. Didelė turistinio centro pastato dalis yra po žeme. Jau daugiau kaip šimtas metų Nordkape gyva tradicija - būtina užkąsti arktinės lašišos ikrų užgeriant šampano taure. O gal maloniau jums bus išgerti kavos su garsiais norvegiškais vafliais, kuriuos čia gamina.

Nakvynė viešbutyje.

Alta miestas yra pats didžiausias srityje. Jis išsidėstęs ant Alta-fiordo kranto Altą pelnytai vadina šiaurės pašvaistės miestu, studentijos miestu. Labiausiai jis išgarsėjo radus senuosius uolų piešinius, kurių amžius siekia kelis tūkstančius metų. Juos galėsite apžiūrėti Altos muziejuje po atviru dangumi. Toliau kelionę tęsite fiordų pakrantėmis, grožėdamiesi įspūdinga Šiaurės gamtos harmonija, Atvyksite į Trumsę. Virš Kvėnangeno fiordo esančioje plynaukštėje atsivers pasakiška panorama.

Kaip tik nevadina Trumsės: ir „šiaurės Paryžiumi“, ir „šiltaisiais vartais į Šiaurės Ledyninį vandenyną“ ir t.t. Neabejotina viena: Trumsė su 65 tūkst. gyventojų yra pats didžiausias miestas Skandinavijoje į šiaurę nuo poliarinio rato. Čia veikia vienas didžiausių Norvegijos universitetų, kuriame mokosi 10 tūkst.studentų. Miestas pastatytas saloje ir apsuptas fiordų ir snieginų kalnų. Poliarinė diena čia prasideda gegužės 21 d. ir trunka iki liepos 21 d. Poliarinė naktis prasideda lapkričio 21 d. ir baigiasi sausio 21 d. Poliarinės nakties metu dangus nebūna absoliučiai tamsus dėl ryškios šiaurės pašvaistės, kuri Trumsėje paprastai būna žalia. Esant geroms oro sąlygoms, pasikelsite lyno keltuvu į Storsteineno kalną (421 m), kad pasidžiaugtumėte fantastiškais apylinkių reginiais.

Nakvynė viešbutyje.

Kitos dienos ryte tęsite ekskursiją po Trumsę. Trumsė įkurta XVIII a. pabaigoje, XX a. tapo poliarinių ekspedicijų baze, tad kartais ją vadina „vartais į Arktiką“. Amundsenas čia ruošėsi savo arktinėms ekspedicijoms. Name, kuriame jis apsistodavo, dabar veikia restoranas. Miesto centras apstatytas mediniais namais, todėl Trumsę galima laikyti didžiausiu mediniu Norvegijos miestu į šiaurę nuo Trondheimo. Dauguma ampyro stiliaus namų pastatyti XIX a. Šiuolaikinis Arktinės katedros pastatas stebina savo kosminėmis formomis, stiklo mozaikomis, didžiuliais vitražais. Aplankysite informacinį centrą „Polaria“, kurio akvariume stebėsite poliarinius gyvūnus; išvysite panoraminį kino filmą ir ekspoziciją, skirtą poliariniams tyrinėjimams.

Išvyksite Lufutenų salų link. Pakeliui trumpam sustosite prie Moselvo krioklio. Važiuosite įspūdingu 1 km ilgio tiltu, jungiančiu Norvegijos žemyninę dalį su didžiausia Norvegijoje Hiniojos sala.

Nakvynė viešbutyje prie Svolverio.

Lufuteno salos - tai grupė uolėtų salų Norvegijos jūroje, išraižytų fiordais ir smėlėtais paplūdimiais. Vietos gyventojai salas vadina „Lufuteno siena“, nes jos iškyla tiesiai iš jūros ir sudaro 170 km barjerą tarp Vest-fiordo ir Šiaurės jūros. Septynios pagrindinės Lufuteno salos sujungtos tiltais. Jei pridėtume besikeičiantį orą ir nuolatos besikeičiančią šiaurės pašvaistę, gautųsi reto grožio paveikslas, kurio iki šiol drobėje nesugebėjo nutapyti nė vienas dailininkas, nors bandymų buvo nemažai. Lufuteno archipelagas pripažintas vienu seniausių uolingų darinių Žemėje, kuriam apie 3 mlrd. metų. Dabartinis salų vaizdas susiformavo prieš 10 tūkst. metų, po paskutinio ledyninio periodo. Nors salos išsidėstę už poliarinio rato, temperatūra net ir šalčiausią sausio mėn. nenukrenta žemiau -1ºC, šilčiausią mėnesį čia tvyro +12ºC. Tam įtakos turi šiltoji Golfo srovė.

Vyksite į Svolverį, kuris laikomas salų sostine. Miestą iš visų pusių supa kalnai, vienas jų yra įžymybe - „ožio kalnas“, taip vadinamas dėl savo viršūnės formos panašumo į ožio ragus. Svolveryje įdomu bus apsilankyti „Stebuklingo ledo galerijoje“, kurioje, skambant muzikai, specialiai pasirinktame apšvietime eksponuojamos ledo skulptūros, pasakojančios Lufuteno salų ir jų gyventojų istoriją. Apsilankysite gamtos centre, kur susipažinsite su vietos augmenija ir gyvūnija.

Po pietų keliausite po keturias dideles Lufuteno archipelago salas: Austvogiojaus salą, kurioje įsikūręs Svolveris, Vestvogiojaus salą, kur kultivuojama žemdirbystė, Flakstadiojaus salą, kurią labiausiai išgarsino Niusfjordo žvejų kaimelis, kur pasivaikščiosite ir apžiūrėsite norvegiškos statybos namus, ir Moskensiojaus salą su vaizdingu žvejų kaimelių ruožu.

Nakvynė viešbutyje.

Vyksite į trumpiausią pavadinimą turintį Norvegijoje žvejų miestelį A, kuris yra paskutinioji gyvenvietė Lufuteno salų vakarinėje dalyje. Čia lankysite „žvejų gyvenvietės“ muziejų: žvejo namelis, žuvų taukų fabrikėlis, valčių pašiūrė. Taip pat bus įdomu apsilankyti ir vieninteliame džiovintos žuvies muziejuje.

Keliausite į Borgą, kuriame vietos įžymybe laikomas vikingų muziejus ir šalia esantis vikingų laivas „Lofotr“. Savo laiku čia buvo atkasta pati didžiausia sodyba Norvegijoje, priklausiusi vienam iš vikingų vadų. Ji buvo pastatyta prieš 1500 metų. Atstatytoje sodybos dalyje dabar yra muziejinė ekspozicija.

Vyksite į Svolverį ir keltu kelsitės atgal į žemyninę Norvegijos dalį. Nakvynė viešbutyje.

Ryte persikelsite per vieną gražiausių Šiaurės Norvegijoje Tysforden fiordą. Atvyksite į Narviką, išsidėsčiusį tarp dviejų fiordų, kalnų papėdėje už poliarinio rato. Čia žiemos metu galima gėrėtis vaivorykštės spalvomis tvyskančią šiaurės pašvaistę, o gegužės pabaigoje prasideda baltųjų naktų sezonas. Čia yra ir pats šiauriausias zoologijos sodas. 1940 m. Narvikas per du mėnesius tapo žinomas visame pasaulyje: buvo subombarduotas, jūrinės artilerijos sušaudytas ir po to sudegintas. Todėl senojo Narviko beveik nėra. Be to, ir fiordai prie miesto tapo daugelio vokiškų eskadrinių laivų kapais. Apžiūrėsite memorialinį karo muziejų. O esant geroms oro sąlygoms, pasikelsite į apžvalgos aikštelę pasigėrėti uosto ir apylinkių vaizdais.

Vyksite į Švedijos miestą Kiruną šiauriausiame Švedijos taške, prie Norvegijos ir Suomijos sienos, taip vadinamą Švedijos Laplandiją. Tai svarbus kalnakasybos centras. Originali miesto bažnyčia, statyta 1912 m., primenanti Laplandijos vigvamus, čia vadinamus „kota“. Po Kiruna randasi šachtos ir rūdų kasyklos, kurių dėka prieš šimtą metų gimė miestas. Su miestu išsamiau susipažinsite trumpos ekskursijos metu apžiūrėdami rotušę, bažnyčią, geležinkelio stotį. Greitai gyventojams reikės palikti miestą, ir ne bet kaip, o su visais pastatais. Geležies rūdos šachtos kelia grėsmę miestui, nes dėl kasybos darbų deformuojasi reljefas. Nakvynė viešbutyje.

Švedija yra didžiausia Šiaurės Europos valstybė. Tai kalvų ir spygliuočių miškų šalis. Šiaurės vakarų Švedijoje yra Skandinavijos kalnai, kurių aukščiausios viršūnės iškilusios per 2000 m. Jas dengia sniegynai ir ledynai. Svarbiausias Švedijos gamtos turtas - miškai. Aplinkosauga čia laikoma vienu iš svarbiausių šalies rūpesčių.

Kitą dieną esant galimybei aplankysite Kirunos geležies rūdos kasyklą. Nusileisite 500 m po žeme. Kasykla didžiulė: gylis daugiau nei 1000 m, po žeme išraizgytas kelių tinklas siekia 300 km. Tai lyg požeminis miestas su asfaltuotomis gatvėmis, kino teatru, valgykla. Po žeme esanti galinga technika valdoma kompiuteriais. Iš Kirunos kasyklose išgautos geležies gaminamos plieninės „Volvo“ automobilių dalys.

Jei kasykla bus uždaryta, lankysitės Santa Klauso kaimelyje, kur veikia daug suvenyrų parduotuvėlių, kur pašte galima išsiųsti į namus atviruką su Santa Klauso spaudu.

Vakare išvyksite Helsinkio link. Nakvynė viešbutyje.

Suomijos sostinė įsikūrusi pusiasalyje, kuris išraižytas įlankų ir įlankėlių.

1812 m. Helsinkis buvo paskelbtas Suomijos sostine. Nuo to laiko miestas pradėjo augti ir plėstis. 1852 m. Senato aikštėje iškilo liuteronų bažnyčia. Aikštę puošia paminklas Rusijos imperatoriui Aleksandrui II, kurį miestiečiai iki šiol myli ir gerbia. Senato aikštėje iškilę kiti didingi ampyro stiliaus pastatai, tarp jų - Parlamento rūmai bei Universitetas. Saulėtą dieną jie atrodo akinamai balti, todėl Helsinkis kartais vadinamas „baltuoju Šiaurės miestu“.

Dabar Helsinkyje gyvena daugiau nei milijonas gyventojų. Tai sudaro maždaug penktadalį visos Suomijos gyventojų. Po trumpos pažinties su Helsinkiu keltu kelsitės į Taliną. Nakvynė viešbutyje Taline.

Kitą dieną vyksite per Estiją, Latviją. Vakare sugrįšite į Lietuvą.