Egiptas

INFORMACIJA APIE ŠALĮ

Plotas. 1 002 450 kv. km.

Sostinė. Kairas (20 mln. gyventojų).

Geografija. Egiptas - šalis, kuri yra natūrali kryžkelė tarp trijų žemynų: Afrikos, Azijos ir Europos. Šiaurėje Egiptas ribojasi su Viduržemio jūra, pietuose - su Sudanu, vakaruose - su Libija, rytuose - su Raudonąja jūra, Izraeliu bei Gazos ruožu. Į rytus nuo Nilo upės driekiasi Rytų (Arabijos) dykuma, į vakarus - Vakarų (Libijos) dykuma, kuri užima du trečdalius Egipto ploto.

Klimatas. Egipto klimatas - tropinis žemyninis. Jis karštas ir sausas. Saulėtų dienų čia daugiau negu kokiame nors kitame pasaulio kampelyje. Vasarą oro temperatūra Kaire dieną svyruoja nuo 35 iki 40 laipsnių karščio, žiemą būna 15 - 20 laipsnių šilumos. Raudonosios jūros pakrantėje vidutinė oro temperatūra nuo gegužės iki rugsėjo yra 35-38 laipsniai karščio, o nuo spalio iki balandžio mėnesio - 23 - 30 laipsniai šilumos. Nakties temperatūra dažniausiai būna 10 laipsnių žemesnė. Žiemos mėnesiais naktį Kaire ir Viduržemio jūros pakrantėje temperatūra kartais nukrinta iki 8 laipsnių šilumos. Dykumose oro temperatūros svyravimai dar didesni - nuo nepakeliamo karščio dieną iki geliančio šalčio naktį. Daugiausia lietaus iškrinta Aleksandrijoje (apie 410 mm per metus), kai tuo tarpu į pietus link Asuano 5 metų kritulių vidurkis yra apie 10 mm. Khargoje (Vakarų dykuma) yra buvę, kad per 17 metų neiškrito jokių kritulių.

Gyventojai. 77,445 000 mln. gyventojų (2009 m. lapkritį). Net 90 proc. gyventojų susitelkę Nilo upės deltoje ir slėnyje. Ten tankumas - 1900 žmonių kvadratiniame kilometre, tačiau visa likusi teritorija beveik negyvenama.

Kalba. Valstybinė kalba - arabų. Šnekamoji kalba labai skiriasi nuo klasikinės arabų kalbos. Pajūrio kurortuose yra populiarios anglų, vokiečių, italų, prancūzų ir rusų kalbos.

Religija. Dominuojanti religija - islamas. Apie 90 proc. Egipto gyventojų yra musulmonai. Dauguma likusiųjų - krikščionys koptai.

Šalies valdymas ir politika. Nuo 1953 m. Egiptas yra respublika. Valstybės vadovas - prezidentas, renkamas 6 metams. Nuo 1981 metų jau 29 metus Egiptą valdo prezidentas Mohamedas Hosnis Mubarakas, einantis šias pareigas penktą kadenciją. Prezidentas skiria vieną ar kelis viceprezidentus, ministrą pirmininką, ministrų kabinetą ir 26 gubernatorius. Nuo 2004 m. liepos Ministru Pirmininku išrinktas Ahmedas Nazifas.

Įstatymus leidžia dviejų rūmų parlamentas, kurį sudaro Liaudies susirinkimas ir Patariamoji taryba. Liaudies susirinkimą sudaro 454 nariai, renkami 5 metams. Patariamoji taryba tik teikia konsultacijas. Vykdomoji valdžia priklauso prezidentui, viceprezidentams ir Ministrų kabinetui, kurio nariai turi būti ne jaunesni kaip 35 metų.

Egiptas suskirstytas į 26 gubernijas („muhafazat“).

Ekonomika. Egiptas yra agrarinė - industrinė valstybė. Labiausiai išplėtota gavybos, tekstilės, maisto, chemijos pramonė, statyba, metalurgija, cemento gamyba. Svarbiausi pramonės centrai - Kairas, Aleksandrija, Port Saidas, Suecas. Tarptautinis Sueco kanalas Egiptui uždirba apie 70 mln. dolerių per savaitę. Per Suecą perplukdoma apie 15 proc. pasaulio krovinių bei 20 proc. visos pasaulio naftos.

Nilo slėnyje klesti žemdirbystė. Žemės ūkis intensyvus, gaunami du arba trys derliai per metus. Vyrauja smulkūs ūkiai. Auginami vilnamedžiai, ryžiai, kukurūzai, kviečiai, miežiai, soros, pupos, pomidorai, cukranendrės, citrinmedžiai, datulės. Žemdirbiai raginami pradėti auginti vynuoges be kauliukų, melionus, mango vaisius ir braškes. Plėtojama gyvulininkystė - auginami galvijai, buivolai, avys, asilai, ožkos.

Bendra šalies urbanizacija yra 45 proc.

Ypatingas dėmesys šalyje skiriamas turizmui. Šalį kasmet aplanko apie 9 mln. užsienio turistų.

Valgiai. Egiptiečių virtuvė yra labai įvairi, pasižyminti geriausiomis Artimųjų Rytų virtuvės tradicijos. Tradiciniai patiekalai: „foul“ (pupelių patiekalai), „humus“ (avinžirnių pasta), „hamam mahshi“ (ryžiais įdarytas balandis), „koshari“ (makaronų, ryžių, juodųjų lęšių, keptų svogūnų ir pomidorų padažo mišinys), „tahina“ (sezamo sėklų piurė su citrinos sultimis ir česnaku), „baba ghannoug“ (piurė iš keptų baklažanų ir avinžirnių su sezamo sėklų padažu), „kofta“ (avienos arba jautienos maltinukai su prieskoninėmis žolelėmis), kebabai (gaminami iš avienos, jautienos, vištienos). Pajūryje labai populiarūs žuvies ir jūros gėrybių patiekalai. Egipte galima paskanauti ir į lietuviškus balandėlius panašaus patiekalo „mashi warag enab“ - tai vynmedžių lapai, įdaryti ryžiais arba mėsa. Desertai: „baklava“ (sluoksniuoti kepiniai, įdaryti pistacijomis, smulkintais riešutais, mirkyti pieno ir medaus sirupe), „ommu ali“ (kepiniai iš ryžių, razinų, kokoso riešutų ir pieno), „mahallabiyah“ (pieno kremas, plaktas su kukurūzais ar ryžiais, apibarstytas smulkintais riešutais), ypač populiarios šviežiai spaustos vaisių sultys (mangų, guavų, citrinų, apelsinų, granatų), „karkade“ (hibisko, dar vadinamo Sudano rože, gėrimas, patiekiamas atšaldytas arba karštas, kaip arbata).

Alkoholiniai gėrimai. Musulmonams gerti alkoholinius gėrimus draudžiama, tačiau pasivaišinti keliomis taurelėmis didesnėje šalies dalyje toleruojama. Alkoholinių gėrimų (taip pat alaus) vartojimas reglamentuojamas. Oro uostuose ir didžiuosiuose miestuose yra po kelias alkoholinių gėrimų parduotuves be muito (TAX FREE). Kurortuose galima įsigyti alkoholio tik atvykus į šalį per fiksuotą laiko tarpą, dažniausiai - per 24 val. nuo atvykimo dienos specializuotose parduotuvėse. Iš vietinės gamybos alkoholinių gėrimų verta paragauti alaus „Stella“ ir „Sakkara“, bei vynų „Omar Khayyam“, „Obelisk“, „Grand Marquis“ (raudonojo ir baltojo) ir „Cru de Ptolemees“ (baltojo).

Istoriniai faktai. Aukštutiniame (pietų) Egipte žmonės gyveno jau prieš 250 tūkst. metų. Neolito eroje vidurio Egipte ir Nilo deltoje nuolat buvo įsikūrusios bendruomenės. 4 tūkstantmečio pr. Kr. viduryje susidarė dvi valstybės: Žemutinis Egiptas ir Aukštutinis Egiptas. ~3050 m. pr. Kr. (kituose šaltiniuose 3000) mitinis Aukštutinio Egipto valdovas Menis suvienijo šalį ir pastatė Memfio tvirtovę. Galutinai Egiptas buvo suvienytas II dinastijos valdymo laikotarpiu. Tuomet Egiptas tapo centralizuota valstybe. Ją beveik 3000 metų valdė 31 valdovų dinastija. Senojo Egipto istorija skirstoma į tris klestėjimo laikotarpius: Senąją karalystę (2663-2195 m pr. Kr.), dar vadinamą piramidžių amžiumi, Viduriniąją karalystę (2066 - 1650 m. pr. Kr.) ir Naująją karalystę (1550-1064 m. pr. Kr.), dar vadinamą aukso amžiumi. Pats garsiausias Naujosios karalystės valdovas - Ramzis II Didysis, karvedys, politikas ir diplomatas. 1258 m. pr. Kr. jis sudarė pirmąją pasaulyje žinomą taikos sutartį su hetitų valstybės valdovu Hatusiliu III. Egiptologai įrodė, kad Ramzio II laikais Egiptas pasiekė didžiausios savo šlovės apogėjų.

664 m. pr. Kr. į Egiptą įsiveržė asirai, 525 pr. Kr. jį užėmė persai, kurie valdė šalį iki 332 m. pr. Kr., kol Egiptą užkariavo Makedonijos karalius Aleksandras Didysis. Taip prasidėjo helenizmo epocha. Nuo 304 pr. Kr. Egiptą valdė Aleksandro brolio Ptolemėjaus įkurta Ptolemėjų dinastija (iki 30 m. pr. Kr.). Egipto žlugimas siejamas su faraonės Kleopatros VII vardu, kuri pradėjo dinastinius karus su savo broliais ir vyrais (Ptolemėjai XIII ir XIV) ir pasikvietė į pagalbą Romos armiją. Kleopatra nusižudė 30 pr. Kr., o Egipto sosto paveldėtoją - Kleopatros ir Gajaus Julijaus Cezario septyniolikmetį sūnų Cezarioną - tais pačiais metais nužudė būsimasis Romos imperatorius Gajus Julijus Oktavianas Augustas. Egiptas atsidūrė Romos valdžioje. Romėnai valdė Egiptą nuo 30 m. pr. Kr. iki 638 m. 640 m. Egiptą užkariavo pranašo Mahometo suvienyti arabai. Jų valdymas tęsiasi iki šiol.

1798 m. Egiptą okupavo Prancūzijos armija su Napoleonu Bonapartu priešakyje. Kartu su Napoleono armija į Egiptą atkeliavo ir pirmieji archeologai. Būtent tuo metu, 1799 m., netoli Rozetės miesto, Napoleono armijos karininkas atrado juodo bazalto akmenį, išmargintą rašmenimis. Šis akmuo vėliau buvo pavadintas Rozetės akmeniu ir davė pradžią visam egiptologijos mokslui, kai 1822 metais jį iššifravo prancūzų egiptologas Žanas Fransua Šampoljonas. 1861 metais prancūzai pralaimėjo išsilaipinusiai Egipte jungtinei Turkijos - Anglijos kariuomenei. Formaliai Egipte buvo atkurta Turkijos sultono valdžia. Į valdovo sostą užėmė Mohamedas Ali - modernaus Egipto įkūrėjas. 1869 metais iškasus Sueco kanalą Egiptas tapo svarbiu pasaulio transporto tašku. 1882 m. Didžioji Britanija užėmė Egipto vyriausybę ir įvedė kolonijinį režimą, nors formaliai Egiptas liko Osmanų imperijos dalimi iki 1914 m. Prasidėjus I pasauliniam karui (1914 - 1918 m.), Egipte sustiprėjo nacionalinis judėjimas, kurio spaudžiama Didžioji Britanija 1922 metais pripažino Egiptą nepriklausoma valstybe, tačiau šalyje liko Didžiosios Britanijos kariuomenė, patarėjai ir britų kapitalas. Egiptas tapo konstitucine monarchija. Monarchija buvo panaikinta 1952 m. liepos 23 d., kai būsimo prezidento Nasero vadovaujama ir kariuomenės remiama slapta "Laisvųjų karininkų" organizacija nuvertė karalių Faruką I. 1953 m. liepos 26 d. Egiptas buvo paskelbtas respublika, o Naseras tapo naujosios valstybės prezidentu.