Naujienos
2017-08-02

Bodeno ežero grožiui sienų nėra

Bodeno ežero grožiui sienų nėra

Trijų valstybių sankirta

Bodeno ežeras yra trečias pagal dydį Centrinės Europos ežeras. Pagal plotą (536 km2) jį lenkia Ženevos ir Balatono ežerai. Bodeno ežeras dar vadinamas Konstanco ežeru arba „Švabijos jūra“. Jis tyvuliuoja Vokietijos pietuose ir yra trijų vokiškai kalbančių valstybių sankirtoje – Vokietijos, Šveicarijos ir Austrijos. Kiekviena iš jų „nutvėrė“ sau gabalėlį ežero pakrantės. Šveicarijai teko 72 km, Austrijai - 28 km, o Vokietijai daugiausia – 173 km. Įdomu, kad Bodeno ežeras neturi jokių nacionalinių sienų, nepriklauso nė vienai šaliai. Šis klausimas tebėra atviras ir kiekviena šalis turi savo požiūrį. Šveicarija įsitikinusi, kad teritorijos siena eina vandens telkinio viduriu. Austrija mano, kad bet kokie veiksmai Bodeno ežere yra tarptautinės teisės jurisdikcijoje. O Vokietija iki šiol nėra pareiškusi savo pozicijos. Nuo 1972 metų visos šalys dirba pagal Tarptautinės Bodeno ežero konferencijos nuostatus. Visi klausimai (žvejyba, persikėlimas į kitą krantą ar vandens pramogos) reguliuojami atskirais priimtais šių šalių susitarimais. Sumanius paplaukioti ežere, iš karto atsiduri tarptautiniuose vandenyse. Prie ežero krantų be mažų kaimelių ir kurortų yra įsikūrę keturi miestai: austriškas Brėgencas ir vokiški miestai - Konstancas, Fridrichshafenas bei Lindau.

Vokietija, Novaturo pažintinės kelionėsVokietija, Novaturo pažintinės kelionės

Geografiniai ypatumai

Ežeras susiformavo Alpių prieškalnėse paskutinio ledynmečio metu. Jo šaltiniu buvo tirpstantis Reino ledynas. Vardą gavo nuo vokiškos Bodmano vietovės. Iš esmės „Švabų jūra“ – tai trys vandens telkiniai: Aukštutinis ežeras, Žemutinis ežeras ir Reino upė jungianti juos. Šiaurės vakaruose plyti Aukštutinio ežero piršto formos atšaka. Ši atšaka turi net savo vardą - Uberlingeno ežeras. Kartais jis laikomas kaip savarankiškas vandens telkinys. Bodariuk pusiasalis yra natūrali riba tarp Aukštutinio ir Žemutinio ežerų. Bodeno ežere plūduriuoja net vienuolika salų. Garsiausios – Mainau ir Raichenau. Tarp salų ir miestų kursuoja keltai. Ežeras turi savo „Baltąjį laivyną“, po jo vėliava apjungiantis vokiškus, austriškus ir šveicariškus laivus. Seniausias iš laivų – garlaivis „SD Hohentwiel“, pradėjęs plaukioti ežeru 1913 metais. Bodeno ežeras gilus, gyliausia vieta 254 metrai. Jo vandenys krištoliniai skaidrūs. Tyvuoliuojantis galingų Alpių kalnų fone, ežeras savo parametrais primena jūrą: jo ilgis – 63 km, plotis - 14 km. Vietos kraštovaizdis panašus į Viduržemio jūros pakrančių peizažus. Saulė šviečia dažnai ir ilgai, todėl ir vynuogės čia sunoksta tuo pačiu metu, kaip ir Viduržemio jūros šalyse. Minkšto, švelnaus klimato dėka Bodeno ežeras neužšąla žiemą. Išmtis gali būti, jei į Europą atslenka šaltas oras iš Sibiro. Dėl feno, vėjo, pučiančio iš kalnų į slėnius, vyrauja didelis drėgnumas, kuris žiemą sukelia rūkus. Vasarą neretai būna tvanku. Augmenija aplink Bodeno ežerą tokia marga ir įvairi, kad, atrodo, gamta sutelkė vienoje vietoje tiek grožio specialiai žmonių džiaugsmui. Nuostabioje harmonijoje dera spygliuočių ir lapuočių miškai, vešlios alpinės pievos jungiasi su laukais, kuriuose auga ramunės, aguonos, dobilai, neužmirštuolės. Jeigu būsite balandį šiose vietose, tai gėrėsitės ryškiomis tulpių ir narcizų spalvomis. Gegužę čia žydi savo spalvų švelnumu užburiančios azalijos, o vasarą – iškilniosios rožės, jurginai, serentis ir žioveinis. Miestų pakrančių parkuose galima išvysti egzotinių augalų – bananus, palmes, magnolijas. Ne mažiau turtinga ir fauna. Ežeras tapo namais antims, garniams, gulbėms. Vandenyse neršia lydekos, unguriai, sterkai, mėlynieji kiršliai, ešeriai. Apylinkėse gyvena 400 rūšių paukščių.

Vokietija, Novaturo pažintinės kelionės

 

Visos galimybės įvairiapusiškam poilsiui

Turistinė infrastruktūra ežero apylinkėse puikiai išvystyta. Poilsiautojų apgyvendinimui paslaugas teikia Konstanco, Uberlingeno, Meersburgo, Lindau ir kiti miestai bei kurortai. Rytuose, kur Alpės prieina arti ežero, įrengti funikulieriai, kuriais pakilus į kalnus atsiveria kalnų ir ežero panoramos. Aplink ežerą nutiesti pasivaikščiojimui ir dviračiams skirti takeliai. Vandens temperatūra vasarą svyruoja +190-250C ribose, dėl ko maudytis ežere galima nuo birželio iki rugsėjo. Dienos eigoje vanduo šyla, todėl daugiausia besimaudančių būna pavakary. Daug turistų atvyksta poilsiauti ir į festivalius, kurie organizuojami ežero pakrantėse. Pavyzdžiui, vokiečiai pastoviai vyksta ilsėtis į Konstancą, Lindau, Meersburgą, o austrai visam pasauliui skelbia apie garsų Bodeno operos festivalį, kuriam scena įrengiama tiesiog ant vandens. Populiarūs kurortai ir tylūs kaimeliai, plačios aktyvaus poilsio ir gydymosi galimybės, kultūrinės įžymybės – viską rasite prie svetingų Bodeno ežero krantų. Tarp vietos gyventojų sklando posakis - kas gyvena prie ežero, tam nėra būtinybės vykti kažkur poilsiauti. Šios vietos turtingos tiek gamtos, tiek kultūros paminklais.

Vokietija, Novaturo pažintinės kelionės

Vokietijos kranto linija: Lindau miestas

Šis miestas išsidėstęs ne tik ežero pakrantėje, bet dalis jo - vienoje iš salų. Su krantu salą jungia kelias ir geležinkelis, kurie nutiesti dambos viršuje. Tai vienas didžiausių ežero pakrantės miestų (25 tūkst. gyventojų). Miestas pavadintas liepos medžio vardu („Lipe“ –vokiškai liepa), kurį ypatingai garbino senosios germanų tautos. Istorinis centras išsidėstęs saloje, o pakrantėje – naujos statybos kvartalai. Senamiestyje, kurio plotas 0,68 kvadratiniai kilometrai, gyvena trys tūkstančiai miestiečų. Visa, kas domina turistą, susitelkę saloje: daugybė bokštų, dalis gynybinių įtvirtinimų, įvairūs istoriniai statiniai. Pagrindinė Lindau įžymybė – XIX amžiuje įkurtas uostas, laikomas gražiausiu iš visų ežero uostų. Jį iš vienos pusės saugo 33 m aukščio švyturys, iš kitos – akmeninis liūtas, Bavarijos simbolis. Netoli miesto eina siena su Austrija.

Vokietija, Novaturo pažintinės kelionės

Mainau arba „Gėlių sala“

Patyrę keliautojai mano, kad Vokietijos teritorijoje esančią Mainau salą būtina aplankyti dėl nepaprastai turtingos augmenijos. Nuo XIII amžiaus sala priklausė teutonų ordino riteriams, o devynioliktajame amžiuje ją nusipirko hercogas Fridrychas I, norėdamas čia pasistatyti vasaros rezidenciją. Jo dėka sala buvo paversta botanikos sodu. Čia auga 500 rūšių lapuočių ir spygliuočių medžių, 1854 m. pasodinta sekvoja ir jos amžininkė liepa „Viktorija“. Ypatingą žavesį salai suteikia galingi ąžuolai ir stotingi kedrai, citrusiniai vaismedžiai. Oranžerijose žydi orchidėjos, skraido egzotiniai drugeliai. Gegužės pradžioje vienu metu sužysta apie milijoną žydinčių augalų. Vasara – gėlių karalienės, rožės, laikotarpis: saloje priskaičiuojama daugiau nei 10 tūkstančių 1200 rūšių rožių krūmų. Rudenį salą papuošia židintys įvairiaspalviai jurginai – jų čia irgi tūkstančiai.

Vokietija, Novaturo pažintinės kelionės

Austrijos kranto linija: Brėgencas

Mažytis austriškas miestelis Brėgencas jaukiai įsiterpęs tarp Vokietijos ir Šveicarijos. Senoji miesto dalis išsidėsčiusi Aukštutiniame mieste. Tiems, kuriems patinka šiuolaikinės įžymybės, sielai artimesnis bus Žemutinis miestas. Bodeno ežere vasarą atsiranda originali plūduriuojanti scena ant ežero vykstantiems operos festivaliams.

Šveicarijos kranto linija: Šteinas prie Reino ir Reino krioklys

Netoli nuo tos vietos, kur Reinas išteka iš ežero, yra viduramžiškas Šveicarijos miestas Šteinas prie Reino. Jo apylinkėse nuo seniausių laikų auginamos vynuogės. Miestelis nedidelis, tačiau labai lankomas turistų. Čia viskas sustingo amžiams, kaip pasakoje apie Miegančiąją Gražuolę. Iš amžių glūdumos išlikę turtingai dekoruoti namų fasadai, kilmingų didikų būstai puošti erkeriais. Miestas prie Reino ėmė augti, klestėti nuo viduramžių, kada čia 1005 metais buvo įkurtas benediktinų vienuolynas. Be išpieštų namų sienų, tarp kurių XV-XVI amžių pastatai, išliko buvęs Šv.Jurgio benediktinų vienuolynas. Šteiną prie Reino puošia Hohenklingen tvirtovė, nuo kurios atsiveria žavus vaizdas į ežerą. Pasakoti apie Bodeno ežerą ir nepaminėti Reino krioklio - neatleistina. Tai stulbinantis reginys - vandens srautas, didžiule mase virstantis tiesiai ant lankytojo. Apžvalgos aikštelės nedidelės, laiptai siauri, o dar japonų ir kinų turistų minia su fotoaparatais... Vanduo krenta iš dvidešimt penkių metrų aukščio ir sudūžta didžiuliais purslais bei virsta kunkuliuojančio vandens bangomis. Ne mažiau stebina ir krioklio plotis – 150 metrų! Geriausia jį stebėti vasarą, kai vandens srautas ypač galingas.

Vokietija, Novaturo pažintinės kelionėsVokietija, Novaturo pažintinės kelionės

Kelionių vadovė Algimanta Diburienė

Susijusios kelionės