Naujienos
2017-06-01

Edinburgas – miestas iš praeities

Edinburgas – miestas iš praeities

Pirmas įspūdis

Edinburgas įsikūręs labai vaizdingoje vietovėje – rytiniame Firth of Forth įlankos krante, o rytų pusėje miestas remiasi į žalias Solsberio kalvas (Salisbury crags). Čia šiltos žiemos ir vėsios vasaros, dažni lietūs ir debesuotas dangus. Galima sakyti, kad lietingiausias mėnuo – rugsėjis, o sausiausias – balandis. Iš pradžių miestas gali atrodyti niūrus dėl savitos architektūros, nes Škotijos sostinėje viskas dvelkia, kvėpuoja gotika, vyrauja tamsios spalvos, šviesių ir pastelinių atspalvių mažai. Man labai patinka viduramžių statiniai, grįstos gatvės, gotikinė architektūra ir siauri vidiniai skersgatviai. Edinburgas pastatytas tarytum pagal mano lūkesčius. Sunku įsivaizduoti, kad XVII amžiuje kai kurie namai turėjo net dvylika aukštų! Tuo metu gyventojų skaičius Edinburge buvo pasiekęs kritinę ribą, ir miesto valdžia nutarė išplėsti gyvenamąją erdvę. Už miesto sienų išaugo Naujas miestas, kuriam pastatyti reikėjo nusausinti visą ežerą. Edinburge yra du užgesę ugnikalniai. Pirmasis – tai stati uola, ant kurios iškyla didinga pilis, antrasis dominuoja kalvotame Holyrood parke ir vadinamas „Artūro sostu“. 

Edinburgas, Novaturo pažintinės kelionės autobusuEdinburgas, Novaturo pažintinės kelionės autobusuEdinburgas, Novaturo pažintinės kelionės autobusu

Naujas miestas

Edinburgas dalomas į Senąjį ir Naująjį miestus. Toks sostinės padalijimas yra būdingas europietiškiems miestams, turintiems istoriją. Senamiestis, kaip taisyklė, išsidėstęs ant kalvos su pilimi ir vingiuotų gatvelių raizginiu. O Naujas miestas – papėdėje su linijiniu XVIII-XIX amžiaus gatvių tinkleliu ir to laikmečio architektūra. Būtent toks yra Edinburgas. Jo Naujas miestas - tiek reguliarus ir klasikinis, kiek senamiestis – chaotiškas ir romantiškas. Šiandien vingiuojantys Senojo miesto gatvių linkiai turistams žymiai įdomesni, nei nuobodi Naujojo miesto geometrija. Tačiau prieš 250 metų viskas buvo atvirkščiai. Pasiturintys Edinburgo gyventojai su džiaugsmu persikėlė į erdvų ir švarų Naują miestą toliau nuo Senojo miesto niūrumo, dvoko ir skurdo. Pagaliau jie galėjo valgyti svetainėse su langais nuo grindų iki lubų, gėrėtis medžiais už lango ir kaimynystėje gyventi su padoriais žmonėmis. Naujo miesto išplanavimas paprastas: trys lygiagrečios gatvės ir penkios statmenos joms. Gatves įrėmina dvi aikštės – Šarlotos ir Šv.Andriaus. George Street gatvė – ir šiandien yra stiliaus ir tvarkos pavyzdys. Čia rikiuojasi solidūs viešbučiai ir restoranai. Turistai, kaip bebūtų keista, šičia niekada neužsuka. Miesto svečiams traukos objektas yra pagrindinė Naujo miesto gatvė – Princes Street, einanti link stataus uolos skardžio ir jo papėdėje nusidriekusio parko, bei laikoma skiriamąja riba tarp senamiesčio ir Naujojo miesto. Kadaise tai buvo kukli gatvė ir čia gyveno vidurinioji klasė, kai turtuoliai - George Street gatvėje. Dabar Princes str. gatvė – judri prekybinė miesto arterija.  

Edinburgas, Novaturo pažintinės kelionės autobusuEdinburgas, Novaturo pažintinės kelionės autobusu

Senamiesčio unikalumas

Senajame mieste gatvės labai siauros, o namai pakankamai aukšti. Edinburgas buvo pirmas Europos miestas, kuriame buvo statomi daugiabučiai namai. Senamiesčio ankštumas sąlygojo statyti namus aukštyn. XVII amžiuje septynių-aštuonių aukštų pastatai buvo įprastas reiškinys. Siauruose skersgatviuose iki šiol jaučiamas Viduramžių alsavimas, kur dauguma namų nedekoruoti, griežti ir paprasti, primena įtvirtintas tvirtoves. Edinburgo senamiesčio gatves apibūdina trys dydžiai: ilgis, plotis ir gylis. Tūkstančiai siaurų gatvelių šakojasi nuo Karališkosios Mylios į visas puses ir žemyn, susipindamos ir sudarydamos daugiaaukščius labirintus. Daugybė akmeninių laiptų, kurie yra miesto architektūros ansamblio dalis. Siauri, stačiai nusileidžiantys skersgatviai ar gatvelės vadinamos closes“ arba „wynds“. Jų kadaise buvo trys šimtai, dabar liko per šešiasdešimt. Kai kurios jų pavadintos čia gyvenusių gyventojų vardais, kaip Mary King‘s close, kitos – įvairių profesijų vardais, kaip Advocate‘s close. Akmeniniai gyvenamieji pastatai ar jų keletas su žemės sklypais vadinami lands“. Mieste tada tvyrojo nepakenčiamas ir nesveikas kvapas. Namai neturėjo šiukšlių pašalinimo sistemos, puodai su pamazgomis buvo išpilami tiesiai į gatvę sušukus „Gardy loo!“. Todėl mieste greitai ir dažnai plito maro, šiltinės ar choleros epidemijos. Dabar senas miestas yra puiki dekoracija filmui apie Viduramžius.  

Pasivaikščiojimas Karališkąja Mylia

Nuo ko prasideda senoji Škotijos sostinė? Žinoma, ne nuo oro uosto ir ne nuo geležinkelio stoties. Ji prasideda nuo Karališkosios Mylios – kelių gatvių, sudarančių ją ir vedančių nuo Edinburgo pilies vartų iki Holyroodhause rūmų. Apie šitą arteriją augo viduramžių miestas. Nuo XIV a. anglų ir škotų monarchai vaikščiojo po užgesusio ugnikalnio šlaitą išilgai viso senojo miesto – nuo Edinburgo pilies iki  Šv.Nukryžiavimo  bažnyčios, įveikdami atstumą, lygų vienai Škotijos myliai (1,8 km); gatvė taip ir vadinama Karališkoji Mylia. Prieš pilies vartus įrengta aikštė – Esplanada. Rugpjūtį ji atrodo kaip stadionas. Tribūnos pastatomos žiūrovams stebėti karinių orkestrų paradą, kuris vyksta kas vakarą Edinburgo festivalio metu. Karališkojoje Mylioje - jūra turistų, ypač aukštutinėje promenados dalyje. O kur minia turistų, ten ir atitinkama infrastruktūra. Kažkada buvę gyvenamieji namai pertvarkyti į restoranus, suvenyrų parduotuves, muziejus, o šaligatvius okupavę „gyvos statulos“. Pati seniausia Karališkosios Mylios gatvė yra Lawnmarkt, kur kadaise gyveno kilmingieji, menininkai ir rašytojai. Čia Karališkoji Mylia išplatėja. Lawnmarket pereina į High street gatvę arba Aukštutinę gatvę, svarbiausią Karališkosios Mylios dalį, nes čia yra Parlamento aikštė, Šv.Egidijaus bažnyčia, Škotijos bankas. Po senąja Karališkąja Birža jau 250 metų yra pasislėpęs tamsių gatvelių, senų parduotuvėlių labirintas, kurį palaidojo maras. Iki XVIII amžiaus dauguma gyventojų gyveno išilgai Karališkosios Mylios ir žemiau jos. Rūsiai ir požemiai buvo apleisti, be vandens, šviesos ir vėdinimo, tačiau čia buvo gyvenama ir dirbama; formavosi palankios sąlygos plisti šiltinei, cholerai, raupams. Septynioliktajame amžiuje kilus maro epidemijai, šis rajonas su šimtais gyventojų buvo izoliuotas. Jis gavo „uždrausto miesto“ vardą. Dabar „uždrausto miesto“ gatves sudaro tamsūs tuneliai ir praėjimai. Netrukus Karališkoji Mylia leidžiasi šiek tiek žemyn, ir turistų srautas slopsta. Tai Canongate, kažkada buvęs Edinburgo priemiestis, dabar gatvė, skirianti miesto centrą nuo Holyroodhouse rūmų. Dauguma statinių santykinai nauji. Viduramžių gyvenamųjų namų, kurie turėjo arkadas, išliko nedaug. Tai suteikdavo galimybę statyti aukštutinius aukštus didelius pagal plotą: to meto gatvių pločio reguliavimo  įstatymai buvo taikomi tik pirmiesiems namo aukštams. Karališkoji Mylia baigiasi karališkais Holyroodhause rūmais, už kurių slepiasi to paties vardo abatijos griuvėsiai. Priešais rūmus – naujas Škotijos parlamento pastatas, keliantis nuostabą. Siūlyčiau jį apžiūrėti iš toli. O geriausia – iš viršaus, ir tai nesudėtinga: pasikėlus į „Artūro sostą“. O ko jūs norite – juk tai Škotija. Net ir sostinėje kalnai ranka pasiekiami.

Edinburgas, Novaturo pažintinės kelionės autobusu

Kelionės vadovė  Algimanta Diburienė    

Susijusios kelionės