Naujienos
2017-05-04

Kasablanka – vartai į Maroką

Kasablanka – vartai į Maroką

Garsiausias ir didžiausias Maroko miestas

Kasablankos miesto vardą tikriausiai girdėjo visi. Jis tapo žinomas dėka Holivude sukurto kino filmo apie meilę, neapykantą ir sunkų žmonių likimą Antrojo pasaulinio karo metu. Nors  dabartinė Maroko sostinė yra Rabatas, tačiau Kasablanka laikoma šiuolaikinio Maroko simboliu, dinamišku miestu, veržliai besiveržiančiu į ateitį. Audringą klestėjimą miestas išgyveno dvidešimtojo amžiaus pradžioje, kada buvo užgrobtas Prancūzijos ir paverstas stambiu uostu. Prekyba padarė Kasablanką didžiuliu miestu, kokį matome šiandien. Kasablanka – ekonominė šalies sostinė ir svarbiausias Maroko uostas, kuriame sutelkta 60 procentų pramonės įmonių ir 60 procentų bankų kapitalo. Tarp Afrikos miestų gyventojų skaičiumi Kasablanka nusileidžia tik Kairui. Tokie audringai pulsuojantys miestai tradiciškai turi mažai turistinių įžymybių, ir pritraukti turistus nėra jų tikslas. Nežiūrint į visus ryšius su kitomis pasaulio šalimis, šis pajūrio miestas išsaugojo savo nacionalinį koloritą.  

Marokas, Novaturo pažintinės kelionėsMarokas, Novaturo pažintinės kelionės

„Baltas namas“

 Miesto istorija užgimė neatmenamais laikais. Jau septintame amžiuje šioje vietoje iškilo Anfos miestas. Čia gyvenę berberai prekiavo su Vakarų šalių gyventojais.  XVI amžiuje miestą užgrobę portugalai, jį sudegino, pastatė fortą, kuriam suteikė naują vardą „Casa Branca“ („Baltas namas“), dėl pakrantėje stovinčio iš balto akmens pastatyto namo, matomo iš toli vandenyne, ir buvusiu puikiu orientyru laivams. 1755 metais Kasablanką sugriovė žemės drebėjimas, ir portugalai jos nebeatstatė – paprasčiausiai apleido. Miestas vėl tapo arabišku. Nauja valdžia davė jam ir naują vardą - Dar-el-Beyda, bet europiečiams jį buvo sunku įsiminti, tad liko ispaniška miesto vardo versija „Casa Blanca“. Dvidešimtajame amžiuje mieste įsikūrus prancūzams, aplink maurišką centrą išdygo šiuolaikiški kvartalai. Svarbų vaidmenį Kasablanka suvaidino Antrojo pasaulinio karo metu: 1943 m. čia įvyko JAV prezidento F.Ruzvelto ir D.Britanijos premjero V.Čerčilio susitikimas, o po metų čia išsilaipino sąjungininkų karinės pajėgos. 

Marokas, Novaturo pažintinės kelionės

Europa Afrikoje

Kasablanka triukšminga ir pilna žmonių, automobilių, brangių parduotuvių, restoranų, ofisų, meno galerijų. Tai pasaulietiškas miestas, kuris labai skiriasi nuo kitų Maroko miestų. Jis labiau panašus į Pietų Europos šalių miestus. Tai nedidelė Europa Afrikoje. Kasablankoje moterys rengiasi įvairiai, parandžos niekas nevilki. Moterys atvirais veidais, su akiniais nuo saulės, vilki trumpus sijonus ar džinsus, kostiumėlius, avi aukštakulnius batelius. Dželabą čia dėvi tik pasiturinčios arabės. Drabužis brangus, siūdinamas pagal užsakymą iš kokybiško audinio. Afrikos karštyje tik tokį drabužį dėvint apsaugoma oda nuo įdegio ir priešlaikinio senėjimo. Gatvėse galima išvysti motinas, apsirengusias tradiciškai, o šalia jų esančias dukras paaugles, vilkinčias šiuolaikiškus madingus drabužius. Aukšti pastatai, vedančiųjų kompanijų ofisai ir pasaulio bankai, jaukūs žali parkai – oazės, palmėmis apsodintos alėjos. Kavinių terasose visi geria kavą, skaito laikraščius, šnekučiuojasi ar stebi gatvę. Liejasi ne tik arabų, bet ir prancūzų kalba... Būdamas Kasablankoje pradedi suprasti, kad tik „sąlyginai“ esi Afrikoje. 

Marokas, Novaturo pažintinės kelionėsMarokas, Novaturo pažintinės kelionės

Arabiška egzotika

Maroko miestuose tvyrančią arabišką egzotiką turistai aptinka medinoje – taip yra vadinama sena istorinė musulmoniško miesto dalis, esanti, kaip taisyklė, už senų gynybinių sienų. Joje pasižvalgyti įdomu todėl, kad gyvenimas čia teka taip pat, kaip ir prieš kelis šimtus metų. Kasablankoje medina nėra autentiška. Tiksliau, jų yra net dvi. Tikroji viduramžiška medina beveik sunykusi, skirtingai nei kituose miestuose, nėra turistinė vieta: nejauki, apšiurusi, šiukšlina. Be to, ji kelis kartus atstatyta po portugalų sugriovimo ir žemės drebėjimo. Naujoji medina (arba Habous kvartalas) pastatyta XX amžiaus pradžioje Prancūzijos protektorato laikais. Kvartalas apjungė rytų kultūrą, išreikštą senosios arabiškos architektūros imitacijose, ir prancūzų civilizuotumą. Habous kvartalas primena mediną, kokią ją įsivaizduoja europiečiai, skaitydami arabų pasakas. Habous – turistinis rajonas su  siaurų gatvių rezginiu, prekyvietėmis, suvenyrais ir vietinės konditerijos gardėsiais. 

Marokas, Novaturo pažintinės kelionėsMarokas, Novaturo pažintinės kelionės

Tarytum laivas, plaukiantis per bangas

Atlanto vandenyno pakrantėje, netoli medinos, stovi Hasano II mečetė – pagrindinė miesto puošmena. Mečetę statyti sumanė karalius Hasanas II. Vieta pasirinkta pakrantėje, kur kadaise buvo senasis miesto rajonas, neatsitiktinai, nes, kaip kalbama Korane: „Sostas (Alacho) - virš vandens, ir Alachas soste“. Mečetė stovi ant iškyšulio, įsirėžusio į vandenyną, ir iškilusi virš jo. Tai didžiulis architektūrinis kompleksas. Potvynių metu visas kompleksas iš vandenyno atrodo kaip plaukiantis laivas. Sausi statistikos skaičiai kalba apie tai, kad ji yra penktoji pagal dydį mečetė pasaulyje. Maroke, be abejonės, ji  - pirma. Kartu su aikšte mečetė gali sutalpinti per 100 tūkstančių tikinčiųjų. Jos minareto aukštis (210 m) - visų pasaulio minaretų rekordas. Lazerio spindulys, sklindantis iš minareto 30 km, rodo Mekos kryptį. Mečetė buvo statoma 13 metų. Projekto autorius – prancūzų architektas Mišelis Pinso. Dvidešimto amžiaus pabaigos technologijos inžinieriniu požiūriu leido sukurti stebuklą – mečetė turi atsiveriantį stogą, šildomas grindis, elektra valdomas duris. 1400 darbininkų dirbdavo dieną, o dar 1100 – naktį.  Dešimt tūkstančių dailininkų puošė mečetę. Panaudotos visos marokiečių meistrų išdirbtos senosios apdailos technologijos – mozaika, lipdyba, sienų tapyba, medžio raižyba. Mečetė graži iš išorės, įstabi iš vidaus. Grindys iš rožinio marmuro ir žalio onikso, lubos – iš kedro, eilės granitinių kolonų, šviestuvai – iš Venecijos stiklo. Fasadas dengtas baltos spalvos akmeniu. Mečetė – ne tik religijos, bet ir kultūros centras: komplekse yra medresė, biblioteka, iškilmių ir konferencijų salės, muziejus. Tai vienintelė Maroko mečetė, į kurią leidžiama įeiti ne musulmonams.  

Marokas, Novaturo pažintinės kelionės 

Kelionės vadovė  Algimanta Diburienė

Susijusios kelionės