NOVATURAS
Anksčiau žiūrėta
Norų sąrašas
Novaturo vertinimas

Marokas vadinamas tūkstančio karalysčių šalimi. Ir ne veltui – šalies miestai taip skiriasi vienas nuo kito, tarsi juos statė skirtingos tautos. Kraštovaizdis taip pat daro šią šalį išskirtinę: smulkaus smėlio paplūdimiai pereina į unikalias gatveles, šios išauga į kvartalus, iš kurių susideda miestai. Čia sutelpa ir nesibaigianti Sacharos dykuma, ir snieguotos Atlaso kalnų viršūnės, o krantus skalauja ilgos Atlanto vandenyno bangos. Visa tai susideda į vieningą Maroko mozaiką, kurios keletą sudedamųjų dalių, būdingų Marokui Jums ir pristatysime.

Apranga

Marokas – tai šalis, kurioje gyvenimo ritmui vadovauja Mėnulis. Sakoma, kad Marokas ta šalta šalis, kurioje karšta saulė arba Marokas – vėjų kraštas.  Todėl ir gyventojų dėvimi rūbai pritaikyti tokioms klimatinėms sąlygoms.  Vyrai dėvi djellaba – platų rūbą su kapišonu. Vasarinis djellaba būna lininis, žieminis – vilnonis. Avima puikiu odiniu (oda stabdo prakaitavimą) apavu – babouche, dažomu šafrano pagalba geltona spalva (šafranas naikina prakaito kvapą). Moterys dėvi cafeta. Tai persiškos kilmės rūbas – šilkinė arba iš brokato ilga suknelė plačiomis rankovėmis. 

Kaligrafija

Maroke ištobulintas kaligrafijos menas. Perrašant Koraną, buvo stengiamasi žodžiams suteikti Dievišką išraišką, o kadangi buvo uždrausta vaizduoti tai, kas gyva, didžiulis dėmesys buvo skiriamas ornamentikai, o taip pat ir kaligrafijai. 

Mozaikos

Zellige menas – Maroko pasididžiavimas. Zellige – tai iš tam tikros spalvos ir formos gabalėlių sukomponuota mozaika. Šis menas Maroke atsiranda dešimtame amžiuje, o suklesti keturioliktame. Dešimtame amžiuje vyravo baltos ir rusvos spalvos, keturioliktame – mėlyna, žalia ir geltona, o septynioliktame amžiuje atsiranda ir raudona spalva.

Kilimai ir oda

Nuostabūs marokietiškų kilimų raštai ir spalvos. Berberų kilimai rūstesni, juose daugiau geometrijos. Fantastiški berberiški audiniai iš medvilnės ir kupranugarių vilnos. Arabiškos pagundos – tai ir gerai išdirbta, natūraliais dažais dažyta oda. Marokietiška oda tokia garsi, kad Prancūzijoje „marokietiška“ tiesiog vadina labai gerai išdirbtą odą (nesvarbu, kur pagamintą). 

Virtuvė

Marokiečių virtuvė – tai ir berberų, ir arabų, ir andalūziečių virtuvės menas. Naudojama daug cukraus, druskos, prieskonių, švelnių pipirų, žolių, grūdų, razinų. Marokiečiai puikiai viską komponuoja. Puikiai paruošia mėsą, žuvį, daržoves, naudodami tahine – konusinį keramikinį puodą, kurio dangčio viršuje yra skylutė. Būtinai paragaukite „tahine su slyvomis“, tikras gardumėlis.

Žalioji arbata

Pagrindas garsiajai mėtų arbatai, geriamai su daug cukraus.

Tatuiruotės

Maroke labai populiarios tatuiruotės. Manoma, kad tatuiruotės reiškė gentinę priklausomybę. Taip pat magiją, likimo amuletą, kad nukreiptų „blogą akį“. Tatuiruotė primena brangakmenių formas, papuošalų motyvus, keramikos puošimo temas ar kilimų raštus. Tatuiruojamas veidas, rankos, pėdos. Harcus – tai piešinys įmituojantis tatuiruotę. Harcus veikia panašiai kaip ir chna. Kai dekoruojamos rankos, tai dekoruojami ir delnai, ir rankų viršus. Piešiami net nagai.

Argano aliejus

Vdinamas „baltuoju Maroko auksu“. Atlaso kalnuose svečius vaišindavo arbata su argano aliejumi ir medumi. Tai buvo ypatingas vaišingumo ženklas. Arganas – šventas ir mitinis augalas, vadinamas visų augalų tėvu. Auga pietvakarių Maroke. Arganą mėgsta ožkos. Jos tiesiog karstosi po argano medelius. Argano aliejus naudojamas maisto gamyboje ir kosmetikoje.

Kelionių vadovė: Jūratė Grakauskaitė

Susijusios kelionės