Naujienos
2017-06-07

Normandijos turtai

Normandijos turtai

Žalių pievų, riebių karvių ir obelų kraštas

Įsivaizduokite žemę, panašią į šachmatų lentą, su žaliais visų atspalvių kvadratėliais. Ji tęsiasi palei Senos upę ir ribojasi su Paryžiaus baseinu, Bretane ir jūra, prie kurios užsibaigia smėlėta pakrante. Tą žemę vadina Normandija. Normandija – puikių gamtovaizdžių kraštas. Pagrindinis jos turtas – jūrinė pakrantė. Nuo vakarinių provincijos sienų nutįsta smėlio ir akmenuoti paplūdimiai, kurių plotis vietomis siekia vieną kilometrą. Tai vadinamasis Žydintis krantas. Toliau nuo Havro prasideda Alebastro pakrantė, praminta dėl kreidinių uolų ir drumsto vandens. Dėl jūros įtakos Normandijoje vyrauja labai drėgnas klimatas. Todėl Normandija yra žalias kraštas. Reikia tik ištarti šį žodį ir prieš akis atsiranda žydinčios obelys, karvės, besiganančios sodrioje žolėje, fachverkiniai namai, stovintys už gyvatvorių. Jūra, pienu, sunokusiais obuoliais – štai kuo kvepia Normandija. Obelys tapo provincijos simboliu. Obuoliai čia vartojami visur – nuo džemo ir pyragų iki sidro ir kalvadoso gamybos. Minkštas jūrinis klimatas ir derlingos dirvos sudaro idealias sąlygas žemės ūkio vystymui, ypatingai gyvulininkystei ir sodininkystei.  Normandija - riebių  karvių kraštas. Čia jos gerai nupenėtos ir garsina Prancūziją sviestu ir "Camembert" sūriu. Normandija išsaugojo savo praeities bruožus – ypatingą gyventojų šykštumą, kas suteikia pasiturintį ir klestintį gyvenimą, ir savitas tradicijas.

Normandija, Novaturo pažintinės kelionėsNormandija, Novaturo pažintinės kelionės

Impresionizmo tėvynė

Didžiųjų rašytojų – Kornelio, Flobero – gimtinė traukia ir dailininkus nuo tų laikų, kada ją išgarsino impresionistai, suvilioti gryno oro ir kintančios šviesos. Normandiją galima vadinti impresionizmo tėvyne, nes čia didesnę savo gyvenimo dalį praleido Klodas Monė. Savo mokytojo E.Boudin‘o dėka jaunasis K.Monė pradėjo tapyti paveikslus „plein air“ – po atviru dangumi, kas nulėmė jo tolimesnę kūrybą. Įžymioji K.Monė drobė, vaizduojanti saulėtekį virš Havro uosto, davė pavadinimą naujajai meno krypčiai. Paveikslas turėjo įrašą: „Įspūdis – saulė kyla“ (Impression – soleil levant). 

Normandija, Novaturo pažintinės kelionės

Šimto varpų miestas

Ruanas – šimto bokštų, šimto varpų ir šimto muziejų miestas. Normandijos sostinė,  Prancūzijos gotikos lopšys ir sudėtingos istorijos miestas. Per amžius degė, čia siautėjo epidemijos, o karų metu buvo griaunamas. Per Šimtametį karą miestą okupavo anglai. Pilies bokšte kankinosi įkalinta Žana d‘Ark, kuri buvo teisiama ir sudeginta miesto aikštėje. Miesto centras subombarduotas Antrojo pasaulinio karo metais. Šių dienų senamiestis – tai siaurų gatvelių, fachverkinių namų, smailėjančių stogų ir vazonų su gėlėmis labirintas. Vaikščiodamas senaisiais kvartalais nepavargsti gėrėtis įvairiaspalviais atnaujintais fachverkiniais namais, ažūriniais balkonais ir mansardomis. Kiekvienas mokinys žino, kaip atrodo Ruano katedra. Savo laiku ji tapo K.Monė įkvėpimo objektu, kuris sukūrė seriją paveikslų „Ruano katedra“. Monė sakė, kad šį ciklą sumanė stebėdamas šviesos poveikį bažnyčios pastatui. Klodas Monė tapė Ruano katedrą truputį ilgiau nei dvejus metus. Iš viso jis nutapė 31 paveikslą ir 47 eskizus, vaizduojančius katedrą, esant skirtingam apšvietimui. Savo darbų Monė niekam nerodė, priešingai, juos slėpė. Jis buvo išsinuomavęs du butus namuose, esančiuose katedros aikštėje, į kuriuos atvykdavo incognito. Į katedrą dailininkas žiūrėdavo pro užuolaidas, kad niekas jo nepastebėtų iš gatvės. Kadangi katedros kintantis fasadas priklausė nuo apšvietimo, tai ant molbertų gulėjo keli pradėti paveikslai, ir kiekvienu konkrečiu atveju dailininkas tapė tą, kuris atitikdavo tuo metu oro sąlygas. 

Normandija, Novaturo pažintinės kelionėsNormandija, Novaturo pažintinės kelionės

Lamanšo pakrantės kurortai

Normandija yra artimiausia Paryžiui provincija, todėl kartais dar vadinama „21-oji  Paryžiaus apygarda“ (Paryžius jų turi 20). Šis nekaltas pasišaipymas puikiai pademonstruoja, kaip kiekvieną savaitgalį  šiltu metu laiku paryžiečiai palieka sostinę ir užtvindo Normandijos jūrinę pakrantę. Visi kurortai, miestai ir miesteliai čia atrodo kaip iš brolių Grimų pasakų. Anksčiau Etretatas buvo nedidelis žvejų kaimelis, tačiau devynioliktajame amžiuje šiuos nuostabius peizažus atrado dailininkai-impresionistai, kompozitoriai ir kitos kūrybingos asmenybės. Šiandien turistai čia suvažiuoja pažaisti golfą, pasivaikščioti uolėta pakrante, fotografuoti uolų ir pasimėgauti šviežiais jūros produktais. Svarbiausios Etretato įžymybės, sukurtos pačios gamtos, – „Triguba arka“ ir „Adata“ – gamtos skulptūros, vėjo ir vandens išgraužtos uolose. Pats gražiausias reginys į gamtos  darinius  atsiveria nuo uolų viršaus, einant palei jūrą vadinamu Pasieniečių taku. Arba vaikštant paplūdimiu ir esant atoslūgiui. Žemupio uola - didžiulė balta uola su arka, išsikišusia į jūrą. Mopasanas ją prilygino drambliui, savo straublį įkišusį į jūrą. Ne kartą šią uolą tapė žymūs dailininkai. Atoslūgio metu prie šitos uolos ant akmenų, apaugusių žaliais dumbliais, gyventojai ir turistai renka austres. Honfleur‘o kurortas – rojus jūros delikatesų gurmanams: šviežiausios austrės, midijos, krabai, omarai, žuvis. Kurortas su žavia senąja architektūra įkvėpė nemažai menininkų. Senas uostas su siaurais ir aukštais namukais, glaudžiai prisišliejusiais vienas prie kito,  primena ilgaamžę jūrinę miesto istoriją. Dovilis priima poilsiautojus ištisus metus. Dovilis – gurmanų „patiekalas“. Anot prancūzų, kad įvertintum rinktinį patiekalą, reikia būti nealkanam. Kad įvertintum rafinuoto skonio Dovilį, reikia būti ne tik sočiu, bet ir turtingu. Šį nedidelį Normandijos  kurortą jau seniai pamėgo prancūzų kino bohema ir turtingi įvairaus amžiaus ir įvairių šalių poilsiautojai. 

Normandija, Novaturo pažintinės kelionėsNormandija, Novaturo pažintinės kelionės

Kalvadosas – „Normandijos saulė“

Normandijoje nėra vynuogynų – čia perdaug šalta ir drėgna. Obelų sodai provincijoje unikalūs, nes juose auga specialiai išvestos įvairių rūšių obelys, mezgančius „obuolius sidrui“. Kiekviename sode auga visos būtinos obuolių rūšys: saldūs, saldžiai kartūs, kartūs ir rūgštūs. Krituolių obuolių čia niekas nerenka, o leidžia juos suėsti laisvai besiganančioms karvėms. Sako, kad ir pienas tada turi nepaprastą skonį, o sūris, gaunamas iš tokio pieno, - geriausias visame pasaulyje.
Kalvadosas gaunamas distiliuojant sidrą, kvepia obuoliais ir skoniu kažkuo primena konjaką. Kalvadoso nemėgti negalima. Jo  romantika yra kitokia nei vyno - provinciali ir vyriška.  Juo mėgaujamasi ne Monmartro ar Lotynų kvartalo kavinėse, o mažuose miesteliuose su didžiuliais fachverkiniais namais, kur yra sava pilis, sava aikštė prieš meriją, kur vakarais susirenka vietiniai pasikalbėti apie nieką. Tokia kalvadoso gimtinė – vaizdinga kalvota vietovė tarp Šerbūro, Domfrontomo ir Ruano. Kalvadosą išgarsino E. Remarkas. Jei kalvadoso gamintojai mokėtų Erichui Marija Remarkui už kiekvieną stikliuką, išgertą jo herojų, jis būtų tapęs milijonieriumi. Visur rašytojo kūriniuose aukso srovele liejasi kalvadosas, o ypatingai „Triumfo arkoje“.

Normandija, Novaturo pažintinės kelionės

 Kelionės vadovė  Algimanta Diburienė

Susijusios kelionės