Naujienos
2017-01-12

Šampanė – putojančio vyno kraštas

Šampanė – putojančio vyno kraštas

Meksikiečiai mėgsta tekilą. Kubiečiai geria romą. Britai pirmenybę teikia viskiui. Prancūzai ar italai niekada nesės vakarieniauti be sauso vyno. Japonai geria pašildytą sakė. Net egzotiškoje Šri Lankoje yra savas gėrimas distiliuotas iš kokoso pieno – arakas. Tačiau kada ateina Didžioji Šventė visi - nuo Vilniaus iki Sidnėjaus ir nuo Keiptauno iki Los Andželo - geria šampaną.

Šampanės provincija

Kas gi nežino, iš kur kilo visų mėgiamo gėrimo – šampano – vardas! Žinoma, kad nuo provincijos vardo, kurioje gaminamas aristokratiškas gėrimas.

Šampanės regionas išsidėstęs į rytus nuo Paryžiaus, palei Marnos, Vesle ir Aisne upes. Regiono širdis – Marnos departamentas, kur galima išskirti tris zonas: Reimso kalvos, Marnos slėnis ir Baltosios kalvos. Šampanė - labiausiai į Prancūzijos šiaurę nutolęs vyndarystės regionas, kur klasikinių vynų gamybai vynuogėms sunokti nepakanka saulės. Provincijoje yra 17 kaimų, turinčių „grand cru“, ir 42 kaimai - „premier cru“ vynuogynų įvardijimą. Tai geriausio dirvožemio vietovės. Čia gruntas, prisodrintas kreidos, yra idealus atitinkamos rūšies vynuogėms augti. Šampanas turi vardo tikrumo patvirtinimą AOC, kuris griežtai apibrėžia geografinę šampano gamybos sritį aplink Reimsą, Epernė ir Trua miestus bei tris vynuogių rūšis, iš kurių gaminamas šampanas: raudonos Pinot noir ir Pinot Meunier bei baltoji Chardonnay. Sritis užima beveik 34 tūkstančių hektarų plotą, kas sudaro šiek tiek daugiau nei 2 % visų Prancūzijos vynuogynų ploto. Per metus pagaminama apie 340 mln. butelių šampano. Kokybiškiausio gaminamo šampano branduolys yra taip vadinamas „šventas trikampis“ , kurį sudaro Chalon-en-Champagne, Epernė ir Reimso miestai. Šampanė siūlo penkis skirtingus turistinio šampano kelio maršrutus. Kiekvienas maršrutas suteikia daugybę galimybių susipažinti su magiškų burbuliukų pasauliu.

Šampano gamybos paslaptys

Šampanas - garsiausias pasaulyje putojantis vynas ir kurio gamybos technologija yra originaliausia. Jis gaminamas jau daugiau nei 350 metų – nuo tų laikų, kada prancūzų vienuolis Domas Perinjonas išdirbo klasikinę šampano gamybos technologiją. Rugpjūčio 4 diena laikoma šampano diena. Vėliau, norėdami apsaugoti savo interesus, šampano gamintojai įkūrė instituciją CIVC, kuri turi moderniai įrengtą laboratoriją ir kurioje vykdoma putojančių vynų analizė pagal šampanui keliamus daugiau nei 100 reikalavimų. Jeigu vynas nepraeina patikros, jis neturi teisės vadintis „Champagne“. Viename hektare gali augti 8 tūkstančiai vynmedžių. Iš vieno hektaro leidžiama priskinti tik 13 t vynuogių. Derliaus nuėmimo data nustatoma kiekvienam „cru“ ir kiekvienai vynuogių rūšiai. Vynuogės skinamos laikantis devizo – „Dirbti greitai, bet švelniai“. Vynuogės skinamos rankomis. Kekės atsargiai dedamos į plastikines dėžutes ar iš karklų nupintas pintinėles. Vynuogės spaudžiamos arti esančiose spaudyklose. Iš 4 tonų vynuogių leidžiama gauti 2050 litrų sulčių. Likusios sultys naudojamos kitiems tikslams. Šampanas gaminamas klasikiniu būdu, kai antroji fermentacija vyksta butelyje. Pirmiausia vykdoma „tylioji“ vyno fermentacija tol, kol cukraus sultyse lieka ne daugiau nei 1 g/l. Tada po filtravimo procedūros daromas asambliažas – maišomi skirtingų metų ir rūšių vynai. To maišymo receptas – šampano gamybos paslaptis. Gautas mišinys išpilstomas į butelius, įpilama likerio, mielių. Prasideda antroji fermentacija, po kurios nuosėdoms susikaupus butelio kaklelyje, jos sušaldomos ir pašalinamos. Galiausiai butelys užkemšamas kamštinio ąžuolo kamščiu. Garsūs šampano namai nesivaržo tarpusavyje, jų vynai – itin individualūs, vieni į kitus nepanašūs, turintys savo vartotojus.

Epernė: Šampano aveniu

Centrinė Epernė miesto gatvė – Avenue de Champagne – kažkuo primena Paryžiaus Eliziejaus laukus. Išilgai gatvės vienas po kitos rikiuojasi privačios klasikinio ir renesansinio stiliaus rezidencijos, kuriose seniai įsikūrė stambūs šampano gamintojai ir prekeiviai: Moët & Chandon, Perrier-Jouët, Mercier, de Castellane ir kiti. Šampano namai, privačios vilos, municipaliniai pastatai sukuria nepakartojamą architektūrinį gatvės ansamblį. Šampano aveniu istorija prasidėjo XVIII a. pabaigoje, kada miesto taryba priėmė nutarimą apie pagrindinę miesto veiklą - šampano gamybą. Tada Epernė teritorijoje ir pradėjo kurtis daugybė šampano namų. Pastatai, priklausantys žymiems šampano namams, išsidėstę aveniu, liudija apie savininko statusą. Kaip sako prancūzai, „pilis – tai veidrodis, kuris atspindi ne tiek savininko charakterio gelmes, o daugiau jo socialinę vietą visuomenėje“. Pastatų fasadai puošti dekoratyviniais elementais, kurie rodo, kad savininko verslas – vyno gamyba. Beveik kiekvienas Šampano aveniu namas apsuptas parko. Sutemus visi šampano namų fasadai įjungia spalvingas, originalias šviesos iliuminacijas ant pastatų sienų ir šaligatvių. Nežiūrint į išorinę Šampano aveniu prabangą, jo didžiausia vertė, kas daro ją pačia brangiausia pasaulio gatve, yra po žeme, kur saugomas „skystasis auksas“. Tai milžiniški požeminiai labirintai, nusidriekiantys daugiau nei 110 km ir kuriuose saugoma 200 mln. butelių. Visi rūsiai turi skirtingą formą. Patys pirmieji rūsiai Moët & Chandon turi kelis aukštus, vėlesni rūsiai, kaip Mercier ir Castellane, vieno aukšto ir išsidėstę kreidinėse kalvų papėdėse. Kai kurių rūsių savininkai dekoravo savo požemines valdas - E.Mercier pasikvietė skulptorių G.André Navlet, kuris jo rūsius papuošė dvidešimčia bareljefų kompozicija. Dabar Šampano aveniu yra miesto simbolis. Šampano mėgėjas V.Čerčilis šmaikščiai prospektą pavadino „labiausiai geriančia gatve pasaulyje“. Visas veiksmas Epernė mieste rutuliojasi po žeme. Tai verta pamatyti!

Mercier šampano namai

Mercier šampano namai yra Epernė. Jiems priklauso 231 ha vynuogynų, iš kurių ketvirtadalis apsodintas chardonnay vynuogėmis. Šampano namų įkūrėjas Eugène Mercier iš pradžių skyrė didelį dėmesį reklamai. 1870 metais kompanijos įkūrėjas užsakė Vengrijoje didžiulę ąžuolinę statinę, kurios tūris atitinka 213 tūkstančių standartinių šampano butelių tūriui. Jis pats rinko medžiagą savo „Šampano šventyklai“. Tai buvo pirmieji rūsiai atidaryti lankymui, broliai Liumjerai sukūrė jam pirmą reklaminį filmą. Mercier turėjo tikslą – padaryti šampaną prieinamą kiekvienam, išsaugant vyno kokybę. Mercier šampano savininkų dėka jų šampanas tapo mėgstamiausiu prancūzų putojančiu vynu, svarbiausių visuomenės gyvenimo įvykių atributu. Jau pats panoraminis liftas, vežantis į Mercier šampano namų tunelius, yra atrakcionas. Nuostabi ekskursija traukinuku daugybę kilometrų nusidriekiančiais rūsiais supažindina su šių šampano namų istorija, visomis šampano gamybos stadijomis, o pabaigoje siūloma degustuoti labiausiai patikusį šampaną.

Senoji Šampanės sostinė

Senoji Šampanės provincijos sostinė – Trua miestas, kuriame viduramžiais vykdavo garsios šampano mugės, o vietos prekeiviai sukūrė svorio matą – Trua unciją. Ji lygi 31,01 gramui ir dabar dažniausiai naudojama brangiųjų metalų svoriui nustatyti. Trua tvyro nepakartojama viduramžių laikų atmosfera: susiraizgiusios siauros gatvelės, Senos krantinės, renesansinio stiliaus namai. Miesto vaizdus su bažnyčiomis ir charakteringais fachverkais galima išvysti daugybėje šio regiono nuotraukų. Trua garsus bažnyčiomis, kurias puošia turtingi vitražai ir akmens raižyba. Įdomu tai, kad miesto centrą juosianti gynybinė siena ir bulvarai suformuoja šampano butelio kamščio formos senamiestį. Suapvalintoje ir storoje to kamščio formos dalyje, kurią supa Senos upė ir kanalas, įsikūrę bažnytinis ir aristokratiškas kvartalai, o „kamščio stubure“ – buržuaziniai kvartalai. Iš dvidešimt penkių Trua miesto bažnyčių išliko tik devynios. Gražiausia iš jų - Šv.Petro ir Šv.Povilo katedra su nuostabiais vitražais. Šiame Šampanės provincijos mieste nėra garsių šampano namų.

Karališkas Reimsas

Reimsas – dabartinė provincijos sostinė. Reimsas nesudaro seno miesto įvaizdžio. Praktiškai sugriautas Pirmojo pasaulinio karo metu, ir naujai atstatytas moderno stiliumi. Į istoriją miestas savo vardą įrašė kaip Prancūzijos karalių karūnacijos vieta. Reimso katedra, Tau rūmai, Šv.Remigijaus bazilika ir prie jos prisišliejusi abatija tapo UNESCO Pasaulio paveldo saugomais objektais. Šiame mieste nebus sunku rasti vietą, kur jums įpils vieną kitą taurę purslojančio gėrimo. Šampanu Reimse buvo įprasta mėgautis su traškiais rožiniais biskvitiniais sausainiais. Jie buvo sukurti Reimse 1691 metais. Rožinę spalvą sausainiams suteikdavo karminas. Biskvitą suvilgydavo taurėje, kad sausa traški luobelė suminkštėtų ir prisigertų vyno skonio ir aromato. Mieste įsikūrę G.M.Mumm, Henri Abele, Veuve Cliquot, Pommery ir kiti šampano namai. G.M.Mumm šampano namai įkurti 1827 metais ir turi 25 km ilgio požeminius rūsius, kuriuose laikoma 25 mln. butelių. Ruinart šampano namai yra seniausi, veikia nuo 1729 metų. Šių namų rūsiai yra 38 metrų gylyje ir yra vieni didžiausių regione. Kasmet pasaulyje išgeriama apie 3 mlrd. šampano taurių. Šampanės gyventojai nepraleidžia galimybės padidinti šį skaičių. Čia šampanas geriamas esant ir menkiausiai progai – kasdien ir per šventes, per pietų petrauką ir šeimos švenčių metu. A votre santé!

Kelionės vadovė Algimanta Diburienė

Susijusios kelionės