Pickalbatros Laguna Beach Resort

Tai sparčiausiai besivystantis, didžiausias Afrikos miestas, jame gyvena daugiau nei 20 mln. žmonių. Sostinėje neišdildomą įspūdį paliks Egipto istorijos muziejus, kuriame yra viena gausiausių ir brangiausių pasaulio kolekcijų. Čia išvysite ir garsiuosius Karalių slėnio archeologinius radinius (1923 metais rastus archeologo Hovardo Karterio ir lordo Karnarvono). Tai apie 5000 papuošalų, brangenybių, sarkofagų, įvairių buities daiktų iš faraono Tutanchamono kapo. Vien faraono sarkofagas buvo padarytas iš 110 kg aukso. Čia saugoma ir įspūdinga auksinė Tutanchamono kaukė, jos nuotraukomis iliustruojamos kone visos knygos apie Egipto istoriją.

Pirmuoju senosios Egipto karalystės įkūrėju laikomas Džoseris (2700 m. pr. Kr.). Senąją karalystę labiausiai išgarsino ketvirtosios dinastijos faraonai – piramidžių statytojai. Didžiausios piramidės stūkso Gizoje, šalia Kairo. Jos stebina net viską mačiusį šiuolaikinį žmogų. Senovės egiptiečiai manė, kad faraonai – tarpininkai tarp Egipto ir dievų, todėl rūpinosi jų pomirtine gerove. Tam nebuvo gailėta nei pastangų, nei lėšų (greta faraono mumijos gulėdavo kalnai brangenybių). Didžiausia faraono Cheopso (šalį valdžiausio 2551–2528 m. pr. Kristų) piramidė siekia net 147 m aukštį. Piramidės statybai panaudota 2,5 mln. klinties blokų, sveriančių iki 15 tonų.

Chefreno ir Mikerino piramidės šiek tiek mažesnės, bet taip pat įspūdingos. Ne mažiau mįslingas ir šalia didingų Gizos piramidžių stūksantis Didysis sfinksas (liūto liemeniu, žmogaus galva, su karališku galvos apdangalu). Kol kas nežinoma, kada buvo pastatyta ši didžiausia Egipto statula. Manoma, ji simbolizuoja karaliaus sąjungą su saulės dievu Ra.

Tai – ne tik vienas garsiausių Raudonosios jūros povandeninio pasaulio draustinių, esantis už 25 km nuo Šarm aš Šeicho, bet ir pirmasis Egipto nacionalinis gamtos parkas, įkurtas 1989 m. Šiame parke išvysite nuostabiausių koralų rifų, įvairiaspalvių žuvų, suakmenėjusio smėlio kalvų, medžių sąžalynų. Pasinersite į pačias gražiausias Raudonosios jūros gelmes Muchamado Kyšulio parke.

Vidurinių Rytų regione stūkso keturi pirmykščiai šventieji kalnai. Vienas jų – Sinajaus kalnas, esantis Sinajaus pusiasalio pietuose.

Sinajaus kalnas, dar vadinamas Horebo, arba Mozės, kalnu, – didžiai garbinamas piligrimystės centras. Tūkstančiai piligrimų kasnakt žvaigždžių apšviestais kalnų takeliais keliauja šventosios viršūnės link, kur, kaip menama Biblijoje, Dievas įteikė Mozei akmens plokštes – liudijimus su 10 Dievo įsakymų.

Į kalno viršūnę veda 2 keliai. Keliaujant į priekį paprastai pasirenkamas šiek tiek ilgesnis, bet naktį lengviau įveikiamas kelias, kurį XIX a. nutiesė egiptiečiai. Šiuo keliu taip pat traukia ir beduinų, besivedančių kupranugarius, vilkstinės. Taip jie gelbsti pritrūkusius jėgų, siūlydami pratęsti kelionę raitiems. Po trijų valandų intensyvaus kopimo, įveikus 8 km, pasiekiama Mozės kalno viršūnė (2 285 m). Būtina suspėti iki saulėtekio, nes, anot vienuolių, užkopus į Mozės kalną ir jo viršūnėje pasitikus saulę, patyrus palaimą ir atgailą, atleidžiamos visos nuodėmės.

Nuo Sinajaus kalno viršūnės atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai: kiek tik akys užmato – rausvo granito kalnai, kurie tarsi atbunda pirmiesiems iš kalnų išnyrančios saulės spinduliams juos apšvietus.

Antras kelias – sudėtingesnis. Tai 3 750 vienuolių rankomis iškirstų laiptelių. Pusiaukelėje iš paukščio skrydžio atsiveria Šv. Kotrynos vienuolyno panorama.

Šv. Kotrynos vienuolynas – seniausias pasaulyje Rytų stačiatikių vienuolynas, veikiantis iki šių dienų. Būtent čia yra ne tik Šv. Kotrynos palaikai, bet ir Biblijoje minimas liepsnojantis krūmas. Šio krūmo ugnies liepsnoje Dievas pirmą kartą apsireiškė pranašui Mozei. Šv. Kotrynos vienuolyne saugoma ir tyrinėjama daugiau nei 2000 ikonų, 3000 rankraščių, dokumentų, knygų, liturginių rakandų kolekcijų, naudojamų per apeigas. Šiandien Šv. Kotrynos vienuolynas – piligrimų iš viso pasaulio susibūrimo vieta: tiek tikinčiųjų, tiek meno mylėtojų, atvykusių susipažinti su pasaulinio garso architektūros paminklu.